- Daug kur gausūs krituliai galėjo užkimšti dirvą.
- Rapsai iš karto po sėjos labai jautrūs plutai. Ypatingais atvejais atsiradimas gali būti ne tik retinamas, bet net visiškai sustabdytas.
Rapsai labai jautrūs dirvos plutai
Vos laukuose pasirodė pirmosios sėjamosios, kai jau žinoma, kad kai kurias rapsų plantacijas greičiausiai teks persėti. Po vietiškai gausių kritulių, kurie naktį iš sekmadienio į pirmadienį (taip pat ir pirmadienį, ypač pirmoje dienos pusėje) iš šalies vakarų perėjo į rytus, apsemta daug laukų, atsirado tvenkinių.
Yra vietų, kur kritulių kiekis viršijo 100 mm/m2. Žemutinėje Silezijoje kritulių kiekis dažnai siekdavo 120 mm. Tačiau pranešimai iš daugelio regionų rodo, kad sekmadienio naktį ir pirmadienio popietę iškrito 50–60 mm kritulių. Ten, kur lijo tik naktį, lietaus matuokliai ir meteorologinės stotys vis dar rodė virš 30 mm. Visi šie rezultatai yra tokie puikūs, kad jau pasėtų rapsų atveju yra labai didelė tikimybė, kad jie gali neišdygti.
Tai kiekvienais metais iškylanti problema. Beveik kiekvieną sezoną, rapsų sėjos metu ir iš karto po jos, lokaliai iškrenta gausūs krituliai. Tuo tarpu rapsai iškart po sėjos yra labai jautrūs dideliems krituliams. Jo užduotis yra daug sunkesnė nei, pavyzdžiui, javų po sėjos, kurie net po gausių kritulių lengviau prasiskverbia per dirvą (nors net ir čia dygimas gali būti ribotas, jei dėl kritulių iškart po sėjos dirva stipriai sutankinama).
Skaityti daugiau
Kokia yra kukurūzų auginimo sritis? Šių metų derlių ir kokybę vertina prof. Michalskis
Ar man reikės iš naujo pamatyti rapsų sėklas?
Išskirtinai stipriai lyjant, dirvožemis ne tik sutankinamas. Na, o grioveliai susidaro ir žemės paviršiuje, o rapsų sėklas tiesiog nuplauna vandens srovė. Nors dirva labiausiai pluta tose vietose, kur anksčiau buvo itin sausa, dėl gausių kritulių sėklos nuplaunamos net ten, kur drėgmė sėjos metu ir po jos buvo labai gera.
Kiek toks stiprus lietus gali sutrukdyti rapsų sėkloms atsirasti? Praktiškai sunkiausia bus tose plantacijose, kurios buvo pasėtos prieš pat lietų. Dažnai pasitaikydavo, kad želdiniai, įkurti likus 1-3 dienoms iki lietaus, buvo gerokai išretėję, o pasėti 4-5 dienas prieš lietų daug geriau susidorodavo su išdygimu. Tačiau čia nėra taisyklės. Jei augalai nespėja prasiskverbti pro dirvą, liesdamiesi su dirvožemio paviršiumi jie sulinksta, o tai sukuria labai tvirtą barjerą. Sudrėkintos žemės sluoksnis primena betoną, į kurį trapus augalas neprasiskverbia. Blogiausia būna tada, kai po gausių kritulių būna aukštesnė temperatūra ir daug saulės spindulių, kurie papildomai „sukietina“ paviršių.
Geriausia būtų, jei po audros būtų nedidelis lietus, kuris gali šiek tiek supurenti dirvą, tačiau tai negarantuoja, kad situacija pagerės.
Ar reikės atsodinti jau įkurtus plantacijas? Be stebėjimo mes to tikrai nesužinosime. Regionuose, kur bendras kritulių kiekis (o kartu ir jų intensyvumas) buvo didžiausias, ši tikimybė yra labai didelė. Dėl to, kad įžengiame tik į trečią rugpjūčio dekadą, bus laiko bet kokiai peržiūrai. Deja, tai reikalauja papildomų išlaidų. Jei sodinimo tankumas po sėjos labai mažas, nėra prasmės tokią plantaciją prižiūrėti. Tačiau būtina stebėti įvykių raidą. Gali būti ir taip, kad augalų tankumas bus optimalus, bet išdygs labai netolygus. Augalai išdygs etapais. Tačiau jei augalų tankumas mažas, pvz., mažesnis nei 20 augalų/m2, kartais geriau plantaciją persodinti. Čia turime atsižvelgti į papildomus nuostolius (pvz., po žiemos). Ir nors pasitaikė, kad esant geram orui net retos plantacijos duoda gerą derlių, tai vis tiek yra ruletės žaidimas. Ypač turint omenyje nedidelį gyvulių tankumą plantacijos pradžioje.
Skaityti daugiau
Kaip giliai reikia sėti rapsus?
Piktžolių užkrėtimas turi būti kontroliuojamas
Čia taip pat reikia atkreipti dėmesį į herbicidų klausimą. Daugeliu atvejų dėl gausių kritulių jie gali būti perkelti giliau į dirvožemio profilį. Esant tokiai sistemai, net jei rapsų populiacija dygimo metu yra optimali, plantacija turi būti stebima, ar nėra piktžolių. Gali pasirodyti, kad reikės koreguoti herbicidus. Kai kurių nurodytų veikliųjų medžiagų neliko veikimo vietoje, t.y. piktžolių dygimo gylyje. Tai reiškia, kad dozė bus per maža šiems augalams kontroliuoti. Daugeliu atvejų herbicidai gali būti nuplauti iki tokio gylio, kad jų veikimas yra beprasmis. Be to, fitotoksinis poveikis taip pat gali sustiprėti, nes kai kuriose lauko vietose medžiagos koncentracija gali būti per didelė (o kitose vietose medžiagos bus per mažai, kad jos veiktų efektyviai). Bet kuri medžiaga gali būti fitotoksiška, tačiau ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas klomazonui (augalo spalvos pakitimui) ir metazachlorui, kurie iš pradžių stabdys augalų vystymąsi, jei bus kaupiami tam tikroje lauko dalyje.
