Pirmąjį pusmetį „airBaltic“ beveik šimtai milijonų nuostolių priežastis – ne tik variklių trūkumas, LR-4 laidos „Podrobnosti“ eteryje sakė buvęs susisiekimo ministras Talis Linkaitis. Apie tai rašo LSM+."Istorija su varikliais jau gana ilga, ji prasidėjo per Covid, kai gamintojas nesugebėjo laiku pagaminti reikiamo skaičiaus variklių. Tai galioja ne tik airBaltic, bet ir kitoms oro linijoms, kurios naudojasi Airbus lėktuvai Jei kiti Didesniems orlaiviams yra alternatyva, „Airbus A220“ yra gaminama būtent su šiais varikliais“, – sakė L. Linkaits. Kaip pranešė Delfi, susitikime su investuotojais airBaltic vadovas Martinas Gaussas teigė, kad aviakompanijos nuostolius lėmė Pratt & Whitney variklių trūkumas 2024 m., taip pat nusidėvėjimo sąnaudos dėl visapusiškos variklio priežiūros anksčiau laiko, o tai iš dalies lėmė. tiekimo problemoms spręsti. Šiuo metu dėl variklių trūkumo negali pakilti šeši orlaiviai. Variklių trūkumo problema, kaip ir tikėtasi, išaugo antrąjį ketvirtį – pirmąjį ketvirtį pritrūko vos trijų. Dėl to sumažėjo pajėgumai ir dėl to sumažėjo efektyvumas bei pajamos. Laidos eteryje laidos vedėjas teiravosi, ar yra kokių nors veiksnių, dėl kurių nuostoliai šiuo metu tokie dideli: „Manau, kad nuostolius sukelia ne tik varikliai Man, skaitant airBaltic ataskaitą, a raudona lemputė užsidega dar anksčiau. Antrojo šių metų ketvirčio – vieno pelningiausių aviacijos ketvirčių – ataskaitoje matome, kad pajamos vienam maršrutų tinklo kilometrui sumažėjo 4 proc vienam keleivio kilometrui išaugo 22 proc. Matome, kad pats maršrutų tinklas neduoda tiek pinigų, kiek pernai, o išlaidos tuo tarpu didėja“, – atsakė L. Linkaits. Jo nuomone, tokie rodikliai leidžia suprasti, kad aviakompanijai reikia persvarstyti savo maršrutų tinklą ir analizuoti, ar nėra nuostolingų maršrutų, kurių reikėtų atsisakyti. Kiek anksčiau aviacijos ekspertas Thomas Petersonas Estijos visuomeniniam transliuotojui ERR sakė, kad Latvijos nacionalinė oro linijų bendrovė „airBaltic“ artėja prie finansinio žlugimo. Jo nuomone, „airBaltic“ verslo modelis yra klaidingas, nes tokio dydžio aviakompanijai nacionalinio vežėjo modelis savęs nepateisina. Jis palygino tai su buvusios Estijos nacionalinės oro bendrovės Estonian Air bandymais plėstis, reikalaujančiais daug laiko ir investicijų. Kaip jau pranešta, pirmąjį šių metų pusmetį „airBaltic“ dirbo su 88,8 mln. eurų nuostoliu, priešingai nei pernai to paties laikotarpio pelnas. Tuo tarpu „airBaltic“ apyvarta 2024 metų pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 16,5% ir siekė 339,3 mln. Latvijos valstybei „airBaltic“ akcijų priklauso 97,97 proc., o finansiniam investuotojui, Danijos verslininkui Larsui Tusenui per bendrovę „Aircraft Leasing 1“ – 2,03 proc.
