Nacionalinės paukštininkystės tarybos -IG surengtame spaudos posėdyje KRD-IG prezidentas Dariusz Goszczyński pristatė naujausius sektoriaus pasiekimus, iššūkius ir grėsmes, kurios, nors ir atrodo tik ekstravagantiškos pseudoekologų iniciatyvos, yra skirtos. panaikinti gyvulininkystės pramonę.
Stipri paukštienos gamyba
Praėję metai buvo labai geri lenkiškos paukštienos gamyboje. 2023 metais paukštienos gamyba siekė 3,274 tūkst. tonų, visi duomenys bus gauti netrukus, tačiau jis vis dar yra 5% didesnis nei per metus. Iš jų eksportuota 1,87 mln. tonų, o tai reiškia, kad jis padidėjo 4%. rdr. Vertinant, eksportas siekė maždaug 23 mlrd. PLN
– 60 procentų Savo produkciją eksportuojame, jos 67 proc mes įsikūrę ES rinkose. Eksportuojame į daugiau nei 100 šalių visame pasaulyje. Svarbu yra tai, kad vis daugiau pasaulio šalių priima paukščių gripo viruso (HPAI) skirstymą į regionus. Tai išlieka didžiausia prekybos problema, ji yra endeminė ir nenuspėjama. Biologinis saugumas, žinoma, čia yra labai svarbus, bet labai sunku jį 100 % panaikinti. Tačiau vis daugiau šalių sutinka su regionizavimu, ar tai būtų Japonija, ar Filipinai, kur, pavyzdžiui, tai buvo pirmoji ES šalis, kuri pripažino regionizavimą. Filipinų rinka siūlo prieigą 115 milijonų gyventojų, vertinančių mėsą. Per pirmus 5 2024 m. mėnesius ten pardavėme 12 tūkst. t delfinų mėsos. Pietų Korėja įtraukta į šį sąrašą. ir JAV.
Laimei, nuo šių metų balandžio esame šalis, kurioje nėra paukščių gripo viruso. Tačiau jei mes neturime pripažinto regionavimo prekyboje, tada prekyba yra labai rizikinga. Regionizavimo metu, ligos atveju, zona – rajonas ar net vaivadija – neįtraukiama į eksportą, bet mes vis tiek galime eksportuoti.
Geras verslas Kinijoje
Plačiai nuskambėjo Lenkijos Respublikos Prezidento Andrzejaus Dudos vizitas Kinijoje. Fone prie šios delegacijos, be kitų, prisijungė su paukštininkystės pramonės poreikiais.
Skaityti daugiau
Prezidentas Duda: Mes norime, kad Kinija atsivertų mėsai iš Lenkijos 
Skaityti daugiau
– Šiemet suaktyvinome derybas su Kinija, o efektas yra teigiamas. Iki 2020 metų ši rinka buvo prieinama 9 Lenkijos įmonėms. Likę 19 laukė patvirtinimo. Deja, dėl paukščių gripo šis eksportas buvo nutrauktas, o bet kokios derybos buvo sustabdytos. Šių metų balandį Lenkija buvo pripažinta paukščių gripo neapimta šalimi, todėl nusprendėme, kad atėjo laikas priminti Kinijai apie mūsų gaminius. Šią temą norėjome susieti su prezidentės vizitu. Tokios politinės derybos Vidurinėje Karalystėje ir Azijoje apskritai yra labai svarbios. Be to, mūsų administracijos ir Lenkijos ambasados sunkaus darbo dėka mums pavyko pasiekti teigiamų rezultatų. Kinija leido Lenkijai suskirstyti į regionus dėl paukščių gripo viruso.
Verta pažymėti, kad esame tik ketvirta šalis pasaulyje, kuriai Kinija pripažino šį principą. Panašios sąlygos yra JAV, kai kuriose Rusijos dalyse, Prancūzijoje ir Lenkijoje.
– Kinijos administracija pasielgė neįtikėtinai greitai, jau kitą dieną išgirdome apie 2020 metais įvestų apribojimų panaikinimą. Praktiškai jau gali eksportuoti 9 gamyklos, vyksta jų registracija Kinijos CIFER sistemoje. Nuo 2020 m. į derybas grįžta 19 gamyklų. Net jei kils protrūkis Lenkijoje, derybos bus tęsiamos, o verslas bus vykdomas, žinoma, atsižvelgiant į neįtrauktus regionus. Kinija vis dar yra didžiulė rinka, didelė importuotoja ir labai svarbi mūsų gamyklų partnerė.
Kokie augalai gali eksportuoti paukštieną į Kiniją?
Techninės grįžimo į Kinijos rinką detalės dar tarpusavyje derinamos, tačiau automatiškai į rinką gali grįžti šios įmonės: Superdrob, Pago, Zakład drobiarski Koziegłowy, Indykpol, Storteboom Hamrol, Cedrob Ubojnia drobiu Ujazdówek, Cedrob Zakład drobiarski Niepołom PUH Prosper ir Rol -Paukštiena.
Dariusz Goszczyński įsitikinęs, kad toliau vystysis lenkiškos paukštienos eksporto kryptys. Tuo labiau, kad padidės paukštienos vartojimas. FAO duomenimis, ES bus apie 3–4 proc. o pasauliniu mastu jis gali siekti iki 15 proc. Tai reiškia, kad svarbu išlaikyti gamybą ir paukštienos paklausa išliks.
Paukštininkystės pramonės iššūkiai
Paukštininkystės pramonė laukia naujų autoritetų Europos Komisijoje, kuri bus įsteigta po rugpjūčio vasaros atostogų. Išliks svarbus klausimas, kaip bus formuojama būsima Europos Komisijos politika žemės ūkio atžvilgiu, ar susidursime su tolesniais reikalavimais ir apribojimais, kuriuos stums Komisijos nariai iš kitų sričių, pavyzdžiui, klimato, aplinkos ar sveikatos, ar pagrindines temas nagrinės Komisijos nariai. žemės ūkio komisaras.
– Laukiame naujos Europos Komisijos paskyrimo ir naujo gerovės paketo. Šis darbas buvo sustabdytas dėl Europos Parlamento rinkimų. EK išsigando, tokios nuotaikos, o dėl politinių priežasčių darome prielaidą, kad tolesni teisės aktai nebuvo paskelbti.
Kalbame apie EFSA (Europos maisto saugos tarnybos) rekomendacijas, kurios, be kita ko, buvo susijusios su: mažinti naminių paukščių tankumą, skiriant ypatingą dėmesį gyvūnų augimo greičio ribojimui. Išsami informacija žemiau.
Skaityti daugiau
– Mums nekyla problemų kalbėtis ir dirbti prie naujų sprendimų, susijusių su gerove. Mokslas žengia į priekį, keičiasi ir aplinka. Tačiau visa tai matome, kad trūksta vienodo požiūrio į reikalavimus, keliamus į ES importuojamoms prekėms. O šių prekių daugėja – iš Brazilijos, Čilės, Tailando, Ukrainos. Norime, kad jie atitiktų tuos pačius reikalavimus, kuriuos privalome atitikti mes.
– Jeigu Europos Sąjunga nori būti ta vieta, kurioje atsižvelgiama į tvarų vystymąsi, susidedančią iš elementų, susijusių su gyvūnų gerove ir poveikio aplinkai mažinimu, norėtume, kad būtų patenkinta ir tai, kas į Europos Sąjungos rinką patenka ne tik iš mūsų, bet ir iš importo šiuos reikalavimus. Europos Komisija teigia negalinti to įvykdyti. Taigi, ką mes sakome, kaip būsime konkurencingi ilgainiui? Gerovės problemos apima: yra tankumo, transporto, aplinkosaugos problemos, kurios įmonėms labai brangiai kainuoja. Komisija sako, kad ji negali to užtikrinti, nes čia mes patenkame į PPO (Pasaulio prekybos organizacijos) klausimus. Mes nesutinkame su tokiu požiūriu. ES nėra izoliuota sala, o atvira teritorija, kurioje gaminama, bet ir importuojama vis daugiau. Klausiame, kaip mums išgyventi ir kaip atlaikyti šią konkurenciją.
Goszczyńskis aiškina, kad tvari gamyba turėtų apimti tris lygius: socialinį, aplinkosauginį ir ekonominį. Jei tai nesubalansuota, tvarios gamybos pojūtis labai pažeidžiamas.
Tai jau ne gerovė, o gamybos likvidavimas
Šių metų liepos mėn iniciatyvos „Stop Cruelty Stop Slaughter“ organizatoriai paragino EK įvesti paskatas augalinių baltymų gamybai, įskaitant pieno ir kiaušinių pakeitimą, ir ląstelėje išaugintos mėsos gamybą. Jie taip pat ragina mažinti ūkinių gyvūnų skaičių ir palaipsniui uždaryti visus veislininkystės ūkius. Iniciatyva užregistruota. Jei jų iniciatoriai surinks milijoną parašų, EK turės spręsti šiuos klausimus.
Skaityti daugiau
Jie siūlo likviduoti veislininkystės ūkius. Jie paskatins likusią ES visuomenę daryti tą patį
– Didelį spaudimą patiriame ir iš pseudoekologinių organizacijų, kurios teigia, kad gerina gyvūnų gerovę, bet galiausiai nori uždrausti gyvulininkystę ir jau yra pateikusios tokią iniciatyvą Europos Parlamentui. Mums nebereikia spėlioti, nes apie tai atvirai kalba, – pabrėžia Goszczyńskis.
Aukštesni gerovės standartai, kurie Europoje ir taip yra aukščiausi pasaulyje, tik padidins anglies pėdsaką, sunaudos daugiau vandens, sunaudos daugiau pašarų, sunaudos daugiau elektros energijos ir kitų gamybos sąnaudų. – Šiandien, kad įvykdytume siūlomus sprendimus, mums reikėtų 70 proc. daugiau vištidės. Naujų objektų statyba tokiu mastu taip pat neįmanoma. Toks reglamentavimas keltų grėsmę mėsos prieinamumui ES rinkoje. Dabar apsirūpinimas ES siekia 113 proc. Jei priimsime EFSA pasiūlymus, mums liks 30 proc. paukštienos gamybos pasiūlos lygio ES – priduria jis.
Daugiau apie padėtį Lenkijos paukštininkystėje, su salmonelių atsiradimu susijusias problemas ir konkurenciją iš Ukrainos netrukus bus galima rasti svetainėje farmer.pl.