Daugelis iš 17 tikslų, patvirtintų pagal 2030 m. darbotvarkę, yra susiję su žemės ūkiu, pavyzdžiui, bado panaikinimu (2 tikslas), atsakingu vartojimu ir gamyba (12 tikslas) ir klimato veiksmais (13 tikslas). Tačiau žemės ūkis netiesiogiai dalyvauja 14, pasak Europos Komisijos ir dr. Hab. Žemės ūkio ir maisto ekonomikos instituto – Nacionalinio tyrimų instituto profesorius Julianas Krzyżanowskis – net 16 tikslų.
– Tikslai labai kilnūs ir šalys stengiasi juos įgyvendinti. Tačiau apie 600 milijonų žmonių visame pasaulyje vis dar kenčia nuo maisto nepritekliaus. Yra bandymų didinti gamybą, o gal ir didesniu finansavimu, taip pat yra idėjų žemės ūkiui plėtoti, padidinus pagalbą, padidėjus importui, bado problema bent jau sumažės, jei ne visiškai panaikinta“, – teigia. Naujienų agentūra „Newseria Biznes“, prof. Julianas Krzyżanowskis.
Žemės ūkio vaidmuo kovojant su klimato kaita yra nepaprastai svarbus. Anglai tai pastebėjo prieš daugelį metų, vadindami ūkininkus savotiškais tvarkytojais, t.y., aplinkos sergėtojais. Tai tiesiogiai taikoma žemės ūkio gamybai – siekiama nenaudoti per daug chemikalų ir neteršti vandens ar dirvožemio – taip pat gyvulininkystei – ne didinti, o net sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
Praėjus devyneriems metams nuo programos priėmimo, užsibrėžtų tikslų įgyvendinimas pasauliniu mastu toli gražu neatitinka priimtų prielaidų. Ataskaitoje „Sustainable Development Report 2024. The SDGs and the UN Summit of the Future“ teigiama, kad tik 16 proc. užsibrėžtus darnaus vystymosi tikslus norima pasiekti taip, kaip planuota. Likę 84 proc rodo ribotą progresą ar net regresiją. Ekspertai pastebi, kad sąstingis, be kita ko, fiksuojamas nuo 2020 m. siekiant tikslų, susijusių su bado panaikinimu (2), tvariais miestais ir bendruomenėmis (11), gyvenimu po vandeniu (14) ir sausumoje (15).
Atskiroms šalims nevienodai sekasi pasiekti nustatytus standartus. Kaip rodo SDR reitingas, besivystančios šalys turi didžiausių problemų šioje srityje, o europiečiams sekasi geriausiai. Iš už Senojo žemyno ribų aukščiausią vietą užima Japonija – 18-oje vietoje, o Kanada – 25-oje vietoje. Palyginti su pasauliniu kontekstu, Lenkija palyginti gerai pasirodo pagal individualių tikslų įgyvendinimo lygį – su SDG indekso balu 81,69 balo, mes patenkame į reitingo dešimtuką. Daugumos jų (56 proc. tikslų) įgyvendinimui negresia, o tai reiškia, kad Lenkijai iki 2030 metų greičiausiai pavyks pasiekti nustatytą įgyvendinimo lygį. Tačiau kas ketvirto įvarčio atveju (27,6 proc.) pastebėjome pablogėjimą, o beveik 16 proc. – vidutinė pažanga.
Gegužės PIE ataskaitos duomenimis (ataskaita „Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas Lenkijos versle“), lyginant su ES šalimis, geriausiai sekasi su skurdo mažinimu ir švietimo kokybe susijusiose srityse. Su šiomis sritimis susiję tikslai Lenkijoje įgyvendinami didesniu mastu nei vidutiniškai ES ir išlaikomas geras jų įgyvendinimo tempas. Esame silpniausi bado mažinimo, švaraus vandens ir sanitarijos prieinamumo bei gyvybės po vandeniu apsaugos požiūriu. Šiuose trijuose tiksluose mūsų rezultatas ne tik nesiekia ES vidurkio, bet ir jų įgyvendinimo tempai gerokai sulėtėjo.
– Skandinavijos šalys pirmauja, tačiau Lenkija šiame sąraše užima labai aukštą vietą, o Lenkijos žemės ūkis, kuriam rūpi aplinka, čia vaidina svarbų vaidmenį – sako IERiGŻ–PIB profesorius.
Žemės ūkis atlieka svarbų vaidmenį kovojant su klimato kaita ir turėtų taip pat pasikeisti. Turėtų keistis žemės įdirbimo būdas, įdirbti ekstensyviau, atmesti kai kuriuos pasėlius, naudoti juostas, kur neauga augalai, kur auga medžiai, kur galėtų apsigyventi ir kurti savo buveines. Taigi augalininkystėje, bet ir gyvulininkystėje labai svarbu nuo stambiosios gamybos pereiti prie draugiškesnės gamybos mažesniu mastu.
Kaip pabrėžia jis, ES dokumentai vaidins esminį vaidmenį tolimesniuose pokyčiuose siekiant pagerinti klimato sąlygas Lenkijoje ir Europoje.
– Taigi vadinamasis Žaliasis susitarimas ir strategija „Farm to Fork“, kuri taip pat yra jo dalis, sako prof. Julianas Krzyżanowskis.
Panašu, kad ligšiolinių veiksmų pakanka ir tolimesnių veiksmų nereikėtų per daug intensyvinti, nes reikėtų nepamiršti ir apie žemės ūkio pajamų pusę, kad ūkininkai sunkiai dirba, aprūpina maistu, turi daug įvairių užduočių, o tuo pačiu. turėtų gauti tinkamas pajamas.
