- Ekspertai vieningai tikisi, kad bendra dažniausiai perkamų maisto, chemijos ir meno prekių kainų kilimo tendencija išliks. vaikai.
- Tai teigiama neseniai paskelbtoje ataskaitoje, pavadintoje: „Mažmeninės parduotuvės kainų indeksas“.
- Tačiau atskirose kategorijose padėtis gali skirtis.
– Antrosios švenčių pusės perspektyvoje didelių kainų pokyčių parduotuvėse nesitikėčiau. Tačiau laikotarpiu nuo rugsėjo iki spalio galime tikėtis tolesnio, lėto, bet sistemingo kainų kilimo iki vidutiniškai maždaug 5% per metus. Vis arčiau. Pagal paskutinę šių metų liepos mėn. parduotuvėse kainos jau kasmet didėjo. vidutiniškai 3,9%, po 3,1% šuolių birželį ir 2,9% gegužę, – apskaičiavo daktaras Tomasz Kopyściański iš WSB Merito universiteto.
Dr. Piotr Arak, „VeloBank“ vyriausiasis ekonomistas, mano, kad kainų dinamikos didėjimą turėtume stebėti šventiniu laikotarpiu, o vėliau – rugsėjį ir spalį. Mėnesio skirtumai gali būti nedideli, tačiau jie išliks apie 4%. Be to, Lenkijoje tvyro sausra, kuri, deja, dėl klimato kaitos tapo beveik kasmetiniu reiškiniu.
Miltų, duonos ir gyvulių pašarų kainos
Tikimės, kad jo poveikis pasireikš kainomis, ypač rugsėjį ir spalį, kai į rinką pateks šių metų derliaus daržovės ir vaisiai. Be to, maisto kainos auga visame pasaulyje, o susirūpinimas dėl grūdų derliaus Europoje didėja. Dėl to gali pabrangti miltai, duona ir pašarai gyvuliams, o tai savo ruožtu virs mėsos kainomis“, – pažymi „VeloBank“ ekspertas.
Tačiau Marcin Luziński iš Santander Bank Polska prognozuoja, kad metinė kainų dinamika ir toliau spartės. Tačiau, jo nuomone, augimas nebus toks stiprus, kaip didelės infliacijos laikotarpiu 2021–2022 m. Ekspertas daro prielaidą, kad kiekvieną mėnesį galime pastebėti 0,5 procentinio punkto dinamikos augimą, tad rugsėjį ar spalį galime viršyti 5 procentų ribą. Be to, „Offerista Group“ atstovas Robertas Biegajus tvirtina, kad greičiausiai iškart po švenčių prekybininkai dar ilgai norės susigrąžinti patirtas išlaidas, o tuomet pirkėjų laukia papildomas kainų šokas. Jis taip pat priduria, kad vartotojai turėtų būti pasirengę augimui po atostogų, viršijančiam 4–5% per metus. Ir tai gana optimistiškas scenarijus, kuris išsipildys, jei nieko naujo nesušoks rinkos.
Šokoladas ir aliejus brangsta
Numatomas staigus šokolado ir aliejaus kainų augimas. Pasibaigus šventėms į rinką pateks naminiai vaisiai. Apskaičiavimai rodo, kad gamyba sumažės iki 10%. Tada atsiras impulsas aukštyn. Sausra daržovėms per daug nepakenkė ir šiemet derlius bus geresnis nei pernykščiais, todėl jos neturėtų tiek brangti. Mėsa gali pabrangti už kitus produktus, ypač kiaulieną, nes pastaruoju metu jos pasiūla gerokai išaugo, sako Marcinas Luzińskis.
O daržovių kainos?
Dr. Mariusz Dziwulski iš PKO BP taip pat tikisi, kad žema metinė daržovių kainų dinamika išliks žema, galbūt neigiama. Jo nuomone, viskas byloja apie didesnę pasiūlą šiemet tiek šalyje, tiek užsienio rinkose. Centrinės statistikos tarnybos preliminariu vertinimu, šiemet lauko daržovių derlius kasmet gali būti didesnis 2 proc.
Atkreipiamas dėmesys į pastaraisiais mėnesiais sumažėjusias daržovių kainas. Didesnė pomidorų produkcija Ispanijoje ir Nyderlanduose, atsigavusi po didelių energijos sąnaudų sukeltų nuosmukių 2022–2023 metais, neigiamai veikia vidaus rinką. Pipirų rinkoje fiksuojamos mažesnės kainos, taip pat dėl didesnės pasiūlos ES – priduria dr. Dziwulskis.
Riebi produktai turėtų ir toliau pigti. Vienas iš veiksnių, turinčių įtakos jų kainų mažėjimui, yra žaliavų eksportas iš Ukrainos. Kaip priduria Robertas Biegajus, 2023/2024 metų sezoną javų ir aliejinių augalų sėklų eksportuota 57,5 mln. Tai buvo panaši apimtis, kaip ir praėjusiais metais, daug geresnė, nei buvo prognozuota.
Javų ir aliejinių augalų sėklų užauginta 82,8 mln. t ir buvo keliais procentais daugiau nei praėjusį sezoną. Galimas rapsų kainų padidėjimas, be kita ko, dėl mažesnio ploto. ES, gali sulėtėti riebių produktų kainų mažėjimas – prognozuoja Michałas Bieńkowskis, BNP Paribas banko maisto ir žemės ūkio sektoriaus vyresnysis analitikas.
Prognozuojamas grūdų derlius Lenkijoje
Ekspertas pastebi, kad panašiai buvo ir su grūdų produktais, nes kviečių kainos biržose pirmąjį pusmetį krito. Vėlyvą pavasarį kainos atšoko dėl nerimo dėl šių metų kviečių gamybos potencialo Prancūzijoje, kuris gali būti žemiausias per kelis dešimtmečius. Lenkijoje žieminių javų derliaus nuėmimas eina į pabaigą, o vasarinių javų derliaus nuėmimas yra pažengęs į priekį.
Bendras pagrindinių javų derlius Lenkijoje gali būti mažesnis maždaug 4% per metus. Tačiau Lenkijos kviečių kainos labai priklauso nuo šių javų kotiravimo tarptautinėje rinkoje. Šį sezoną tikimės reikšmingo kviečių derliaus sumažėjimo Prancūzijoje, Vokietijoje, Ukrainoje ir Rusijoje, o tai gali neutralizuoti tolesnį kainų kritimą, priduria Michałas Bieńkowskis.
Tačiau, pasak daktaro Tomaszo Kopyściańskio iš WSB Merito universiteto, ilgesniu laikotarpiu kainų kilimui parduotuvėse įtakos turės energijos mokesčių rizika ir dar vienas minimalaus atlyginimo padidinimas nuo 2025 m. sausio mėn. Todėl vartotojai dažniau susiduria su kategorijomis, kurių kainos didės. Ir net kainų karo poveikio rinkai nebepakanka. Savo ruožtu „Offerista Group“ ekspertas priduria, kad minėtas kainų karas vis dar efektyviai „karpo“ kainas, tačiau greičiausiai jis truks neilgai. Ji turėtų subyrėti, nes ši veikla tiesiog prarado šviežumą ir dinamiką. Be to, maržų mažinimas ilgalaikėje perspektyvoje nėra prasmingas verslui. Ir kiekvienas karas kainuoja pinigus ir atneša nuostolių. Tai matyti iš naujausių vienos iš pagrindinių pigių parduotuvių Lenkijoje finansinių rezultatų.
Pamažu pildosi scenarijus, kai pigių parduotuvių kainų karui naudojamos rezervinės maržos leidžia rekonstruoti rezultatus. Po liepos vartotojai bus įpratę susitaikyti su didesniu kainų padidėjimu, nes energijos kainos pabrango, – priduria dr. Piotr Arak.
Dėl to dauguma kategorijų pabrangs. To tikimasi – ekspertų prognozėmis – tiek jau minėtiems saldumynams, tiek desertams, kurie pastaraisiais mėnesiais gerokai pabrango, tiek kitoms kategorijoms, tarp jų: buitinė chemija arba – pagal paskutinę minėtų redakciją ataskaita – nealkoholiniai gėrimai.
– Pirmiausia tam įtakos turi paklausa. Čia karšta, o gėrimai paklausūs. Antra, padidėjo komponentų, pvz., vaisių ir sirupų, koncentratų, kainos. Cukrus irgi nepigus, o gėrimuose apmokestinamas. Nėra jokių požymių, kad kainos ir sąnaudos sumažės – net vien dėl žemės ūkio ir pačios perdirbimo pramonės darbo jėgos kainų. Tai brangu, o gali būti dar brangiau – pripažįsta dr. Andrzej Maria Faliński iš Ekonominio dialogo forumo asociacijos.
Be to, prof. Sławomiras Jankiewiczius iš WSB Merito universiteto pažymi, kad gėrimų kainų augimą lėmė keli veiksniai. Pirmasis yra gamybos kaštų (įskaitant energiją ir darbo užmokestį) ir žaliavų padidėjimas. Antra, reikėtų atsižvelgti į klausimus, susijusius su aplinkos apsauga ir darniu vystymusi (pvz., gamybos kenksmingumo mažinimas, ekologiškos pakuotės).
– Kalbant apie saldumynus, yra ir augimo požymių. Dėl nereguliarių kritulių ir didelių temperatūrų kaitos sumažės derlius iš ha ir jų kokybė bus prastesnė. Be to, sistemingai visuomenėje didėjantis nutukimas ir ieškant galimybių didinti biudžeto pajamas, gali išaugti papildomi mokesčiai už gamybai naudojamas žaliavas ar tiesiogiai saldumynams. Dėl to saldumynų kainos gali smarkiai išaugti – sako WSB Merito universiteto ekspertas.
Duonos kainos kils
Jo nuomone, brangs ir duona, kurios kainas lemia kaštai dujoms ir energijai. Skydų likvidavimas ir aukščiau išvardintų kainų padidinimas. žaliavos ateinančiais šių metų mėnesiais padidins gamybos sąnaudas. Kitas veiksnys, turintis įtakos tam, yra kuro kainų augimas, kuris prisideda prie transporto išlaidų padidėjimo. Pramonė taip pat pajuto PVM pokytį, kuris netiesiogiai veikia duonos kainas.
Skaityti daugiau
Grūdų, rapsų ir ankštinių augalų supirkimo kainos 2024 m. rugpjūčio 29 d.
Darbo išlaidos taip pat yra problema. Vidutinio darbo užmokesčio ir minimalaus darbo užmokesčio didėjimas reiškia, kad reikia didinti atlyginimus kepyklėlėse, o tai didina išlaidas. Tokio tipo verslui įtakos turi ir grūdų rinkos kainos. Deja, jie negali naudoti rinkoje esančių techninių grūdų, nes jie neatitinka kokybės standartų, nors ankstesnė valdžia sąmoningai leido juos vartoti žmonėms ir gyvuliams, nepaisydama specialistų pasipriešinimo – atkreipia dėmesį prof. Jankevičius.
Robertas Biegajus savo ruožtu atkreipia dėmesį į kitą veiksnį. Jei vartojimas didės kartu su lenkų apsipirkimo nuotaikomis, prekybos tinklai toliau didins kainas. Jie norės ne tik užsidirbti, bet ir atsigauti po ankstesnių silpnesnių laikotarpių. Todėl parduotuvėse kainos tikrai kils. O gruodį jis gali baigtis iki 6-7% per metus. Neatmetama galimybė, kad tai bus dar didesnis šuolis.
2025 metais infliacija gali dar labiau didėti, t.y. net 7-10 proc. Tai, be kita ko, sukels: didėjančios energijos, dujų, kuro ir paslaugų kainos, didėjantys skirstymo mokesčiai ir didėjantis centralizuotas šildymas – apibendrina prof. Jankevičius.
Šaltinis: MondayNews
