Didelė infliacija ir augančios Euribor normos įvairiai paveikė skolinimo rinką Europoje. Kai kuriose šalyse skolinimo tempai smarkiai sulėtėjo, kitose paskolų apimtys, atvirkščiai, išaugo. Pavyzdžiui, Lenkijoje hipotekos paskolų skaičius išaugo net trigubai. To priežastis paaiškino Kredito informacijos biuras ir Vartotojų teisių apsaugos centro duomenys, kad Latvijoje praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu, paskolų skaičius išaugo 6,7 proc. tuo pačiu metu hipotekos paskolų apimtys sumažėjo 9,9%. Praėjusių metų pabaigoje skolinimo dinamika Vidurio ir Rytų Europoje buvo labai skirtinga. Pavyzdžiui, Čekijoje ir Rumunijoje, palyginti su paskutiniu 2022 metų ketvirčiu, gerokai išaugo išduotų paskolų apimtys – vartojimo paskolos atitinkamai 62,7% ir 38,5%, o būsto paskolų – 44,1% ir 28,5%. Pasak Kredito informacijos biuro valdybos nario Intaro Mikelsono, tai rodo didelę paklausą ir palankias skolinimo sąlygas šiose šalyse. Savo ruožtu Lenkijoje būsto paskolų apimtys išaugo net trigubai nuo to laiko, kai šalis pradėjo subsidijavimo programą pirmiesiems būstams įsigyti. Tuo pat metu Austrijoje ir Nyderlanduose labai sumažėjo paskolų rinka. Vartotojų teisių gynimo centras (PTAC) atkreipia dėmesį, kad skolinimo augimas Lenkijoje, Čekijoje ir Rumunijoje turi būti vertinamas pasauliniame kontekste. Šios šalys sulaukė nemažo Ukrainos pabėgėlių antplūdžio, palyginti su jų gyventojų skaičiumi, ir tikėtina, kad dauguma prieglobsčio prašytojų dirba ir siekia pagerinti savo gyvenimo sąlygas, taip skatindami vartojimą, o kartu ir vartojimo paskolas. Pabėgėlių skaičius taip pat gali prisidėti prie įtampos nekilnojamojo turto sektoriuje, kurdamas kuo pigesnio būsto nuomos paklausą. PTAC pastebėjo, kad vietiniai gyventojai mato pajamų galimybes sukurdami papildomą hipotekos paklausą, kurios kitu atveju galbūt nebūtų. „Rumunijos atveju paskolų paklausa auga ir dėl didelės infliacijos – sausio mėnesį metinė norma pasiekė 7,3 proc Verta atkreipti dėmesį į tai, kad nei vienoje iš paminėtų šalių nėra euro, yra nacionalinė valiuta ir tai gali būti svarbus niuansas, kodėl ten vystosi skolinimas – lyginant su euro zonai priklausančiomis Europos šalimis (Austrija, Nyderlandai, Latvija) ir kurios centralizuotai stabdo infliaciją“, – komentuoja PTAC direktorė Baiba Vitoliņa. Kredito informacijos biuro duomenimis, vartojimo paskolų skaičius Latvijoje paskutinį 2023 metų ketvirtį išaugo 6,7%, o bendra suma – 11,5%, palyginti su 2022 metų pabaiga. Didžiuosiuose bankuose operacijų skaičius išaugo 37 proc., o bendra išduotų paskolų suma – 50 proc. Nebankiniame sektoriuje procentinis padidėjimas buvo nedidelis. Savo ruožtu per nurodytą laikotarpį buvo išduota mažiau būsto paskolų. Sutarčių skaičius sumažėjo 9,9 proc., o suma – 11,3 proc. Anot Mikelsono, būsto paskolas stabdo didelės palūkanos, tačiau ne tiek, kiek, pavyzdžiui, Italijoje – kur per metus išduotų paskolų sumažėjo 27,7 proc. Taip pat pastebima tendencija, kad gyventojai savo santaupas neišleidžia, o jas panaudoja išankstiniam daliniam ar visiškam įsipareigojimų grąžinimui. Austrija ir Lenkija išlaiko stabilią tikimybę, kad gyventojai nesusitvarkys su paskolos įsipareigojimais. Slovakijoje, Italijoje ir Čekijoje buvo nedideli svyravimai. Šiuo metu didžiausia įsipareigojimų nevykdymo tikimybė yra Čekijoje. Latvijoje padėtis stabilizavosi. Jei 2022 metais pradelstų sutarčių procentas skyrėsi pagal ketvirčius, tai pernai jis stabilizavosi. Latvijoje daugiau nei 90 dienų pradelstų vartojimo paskolų dalis pirmaisiais sutarties galiojimo metais 2022 metų pabaigoje siekė 9,5 proc., tačiau per metus sumažėjo iki 4,6 proc. Būsto paskolos skola pirmaisiais sutarties galiojimo metais išlieka labai maža ir svyruoja nuo 0,2 iki 0,3 proc., kai, pavyzdžiui, Lenkijoje siekia 1,7 proc. Latvijoje visos vartojimo paskolos sutartys, neatsižvelgiant į jų sudarymo laiką, vėluoja daugiau nei 90 dienų 5,3 proc. atvejų, o, pavyzdžiui, Lenkijoje – 9,9 proc. Savo ruožtu Latvijoje tik 1% skolininkų laiku nesumoka būsto paskolų, o, pavyzdžiui, Vengrijoje šis skaičius siekia 5,3%. „Šildymo sezonas gyventojams visada yra nelengvas iššūkis, nes mokesčiai už komunalines paslaugas ženkliai išauga Mūsų duomenys rodo, kad praėjusią žiemą šis iššūkis buvo sėkmingai įveiktas ir bendra skola nepadidėjo nei kreditavimo sektoriuje, nei tarp skolininkų iš paslaugų teikėjų Latvijos būsto paskolų mokėjimų drausmė taip pat pagerėjo. Tai rodo, kad esant sudėtingoms ekonominėms sąlygoms, gyventojai ir toliau moka už būstą, tačiau stengiasi sutaupyti kitoms buitinėms išlaidoms. su kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių gyventojais“, – komentuoja Michelsons. PTAC pripažįsta, kad neteisminiai skolų išieškojimo mechanizmai Latvijoje yra gerai išvystyti. Kai skola vėluoja tam tikrą dienų skaičių, nebankiniai skolintojai ją parduoda licencijuotai skolų išieškojimo įmonei. Tai daro vartotojus atsargius ir verčia gerai pagalvoti apie skolos grąžinimą.
