Eurostato duomenimis, Latvijoje jaunuoliai atskirai nuo tėvų pradeda gyventi vidutiniškai 26,2 metų amžiaus, o kaimyninėse šalyse tai nutinka anksčiau – Estijoje – 22,8 metų, o Lietuvoje – 24,2 metų vėliau pirmasis – vidutiniškai 26,8 metų, o antrasis – 25,5 metų. Banko „Citadele“ duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį būsto paskolos sutartis dažniausiai pasirašė 36-45 metų klientai, o tai sudarė 38% visų sutarčių skaičiaus. Dar 28% pirkimų buvo atlikti nuo 28 iki 35 metų amžiaus. Tuo tarpu Estijoje proporcija kiek kitokia: banko duomenimis, daugiausia (37 proc.) sutarčių šiemet pasirašė 28-35 metų amžiaus žmonės. „Galimybę pradėti savarankišką gyvenimą gana anksti įtakoja ne tik gyvenimo įvykiai, bet ir ekonominiai veiksniai, kol jaunas žmogus turi galimybę sutaupyti pakankamai pinigų nuosavam būstui įsigyti. taupymas yra viena iš priežasčių, kodėl jaunimas dažnai renkasi ilgesnį gyvenimą su giminaičiais, sako Jānis Mūrnieks, „Citadele“ Individualių paslaugų direkcijos vadovas Net jei gyvenate savarankiškai ir nuomojatės būstą, galite sutaupyti nuosavą turtą – tai greičiausiai užtruks daugiau laiko, tačiau padės sustiprinti finansinę drausmę ir suprasti, į kokius kriterijus reikėtų atsižvelgti perkant nekilnojamąjį turtą. Taip pat verta pagalvoti apie Altum paramos programą jauniesiems specialistams leidžia gyventojams iki 35 metų, turintiems vidurinį profesinį ar aukštąjį išsilavinimą, įsigyti būstą su žymiai mažesne įmoka – vos 5% būsto kainos. Eurostato duomenimis, ilgiausiai su tėvais gyvena kroatai – 31,8 metų, toliau rikiuojasi slovakai (31), graikai (30,6), ispanai (30,4), bulgarai ir italai (30). Savo ruožtu Suomijoje žmonės savarankiškai pradeda gyventi greičiausiai – vidutiniškai 21,4 metų. Tą patį galima pasakyti apie Švediją ir Daniją (21,8), taip pat Estiją (22,8).
