– Šiemet vaivadijoje jau patvirtinta 16 židinių. Kai kurie iš jų įvyko Poznanės ir Obornickų apylinkėse, kur AKM taip pat aptinkama šernams. Tačiau turime ir tokių vietovių, kuriose, nepaisant intensyvių paieškų ir nugaišusių bei nušautų šernų apžiūrų, viruso buvimas jų populiacijoje dar nenustatytas. Taip yra, pavyzdžiui, Gniezno rajone, netoli Czarnków ar Wągrowiec. Taip pat pavedame Valstybiniam veterinarijos institutui Puławy atlikti AKM viruso, nustatyto kiaulių ūkiuose ir šernų aplinkoje, genetinius tyrimus, kurie suteikia žinių apie jų tarpusavio ryšius“, – aiškina Gyvūnų sveikatos ir apsaugos skyriaus vadovas Tomaszas Wielichas. Poznanės provincijos veterinarijos inspekcijos komanda.
Skaityti daugiau
AKM Didžiojoje Lenkijoje: padėtis dramatiška. Veisėjai nugara į sieną
AKM stebinančiose vietose
Kaip sakė mūsų pašnekovas, šiuo metu turime kelis pripažintus židinius vietovėse, kuriose AKM tarp šernų neaptinkama.
– AKM nebūtinai turi būti tiesiogiai perduodamas nuo šernų kiaulėms. Viena iš galimų galimybių yra viruso perdavimas į ūkius su žemės ūkio technika, kuri anksčiau buvo naudojama laukuose, kuriuose žuvo arba buvo AKM užsikrėtę šernai. Mūsų apylinkėse ūkininkai turi laukų, nutolusių net keliolika ar keliasdešimt kilometrų nuo ūkio būstinės. Ligos atsiradimas sutapo su intensyvių lauko darbų periodu. Nepamirškime, kad šiuo metu vyksta derliaus nuėmimas. Kai kurių žemės ūkio mašinų negalima kruopščiai išvalyti ir dezinfekuoti, todėl virusu užkrėstą medžiagą lengva perkelti į ūkį, o iš ten – tiesioginis kelias į kiaulių bandą. Pavyzdys – protrūkis, kilęs ūkyje toje vietovėje, kurioje dar nebuvo identifikuoti AKM užsikrėtę šernai, tačiau augintojas turėjo laukus, esančius Obornicos rajone, kurių apylinkėse buvo patvirtintas AKM buvimas šernams. Greičiausiai jis atnešė virusą į ūkį iš ten, sako Tomasz Wielich.
