Konstitucinis Teismas SEB banko prašymu iškėlė bylą ir vertins, ar pernai įvesta pareiga ginti būsto paskolos gavėjus neprieštarauja Konstitucijai, pranešė LETA. Bankai sumoka rinkliavą į valstybės biudžetą, o vėliau Valstybinė pajamų tarnyba kas tris mėnesius perveda dalinį padidintų palūkanų kompensavimą patiems paskolos gavėjams."SEB bankas" prašo Konstitucinio Teismo įvertinti įstatymo pataisų atitiktį. Įstatymas „Dėl vartotojų teisių apsaugos“ su Satversmės 1 straipsniu ir pirmaisiais trimis Satversmės 105 straipsnio pasiūlymais. Pirmame straipsnyje teigiama, kad Latvija yra nepriklausoma demokratinė respublika. Savo ruožtu Satversmės 105 straipsnis numato, kad kiekvienas turi teisę į nuosavybę, turtas negali būti naudojamas priešingai viešajam interesui, o nuosavybės teisės gali būti ribojamos tik įstatymų nustatyta tvarka. Prieštaringai vertinamos „Vartotojų teisių apsaugos įstatymo“ nuostatos nustato pareigos ginti hipotekos paskolos gavėjus mokėtojus, šios pareigos dydį, muito deklaracijos pateikimo ir pareigos pervedimo į valstybės biudžetą tvarką. Įstatymo projekte taip pat numatyta, kaip sprendžiami ginčai dėl kompensacijos dydžio tarp vartotojo ir muito mokėtojo. Įstatymas taip pat nustato skolininkus, turinčius teisę gauti kompensaciją, kuri bus mokama iš valstybės gaunamų pajamų atitinkamo atlygio forma. Kaip aiškina Konstitucinis Teismas, iš pareiškimo ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad bankas, vadovaudamasis ginčijamomis normomis, privalo sumokėti mokestį ir apskaičiuoti atitinkamą palūkanų kompensaciją už hipotekai mokėtiną paskolą. skolininkas. Banko požiūriu, prievolė mokėti mokestį, kaip ir kiti su juo susiję įsipareigojimai, reikalauja papildomų darbo ir informacinių technologijų resursų. Be to, bankas yra atsakingas už teisingą kompensacijos apskaičiavimą. Banko teigimu, šios normos prieštarauja Konstitucijos 105 straipsniui, įtvirtinančiam teisę į nuosavybę, taip pat pažeidžia Konstitucijos 1 straipsnyje įtvirtintą teisinio pasitikėjimo apsaugos principą. Konstitucinis Teismas ragina Seimą iki rugpjūčio 28 d. pateikti atsakomąjį raštą, kuriame būtų išdėstytos faktinės bylos aplinkybės ir teisinis pagrindimas. Bylos parengimo terminas – lapkričio 28 d. Dėl bylos nagrinėjimo formos ir datos teismas spręs ją parengęs. SEB banko atstovai agentūrai LETA teigė, kad, banko nuomone, prieštaringai vertinamas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisas galima apibūdinti kaip labai skubotą be aiškaus tikslo priimtą sprendimą, priimtą be rimto duomenimis pagrįsto vertinimo ir pramonės atstovų dalyvavimo. Banko nuomone, teisinis reglamentavimas daro pavojingą įtaką Latvijos verslo aplinkos patikimumui, investiciniam klimatui ir ilgalaikiam šalies augimui, todėl bet kuri pramonės šaka tampa pažeidžiama. SEB bankas pabrėžia, kad šis išbandymas paramos gavėjams niekaip nepaveiks – pervestos kompensacijos grąžinti nereikės, o vėlesni mokėjimai taip pat vyks pagal planą. Vienintelis banko tikslas – laikytis principų ir teisės į nuspėjamą verslo aplinką. Kreipdamasis į Konstitucinį Teismą bankas nori, kad šie įstatymo pakeitimai būtų pripažinti neatitinkančiais Konstitucijos. Anot banko, įvestas reguliavimas neatitinka teisinio pasitikėjimo ir geros teisėkūros principų, taip pat prieštarauja bendrai Europos centrinio banko (ECB) pinigų politikai bei pagrindiniams laisvosios rinkos ekonomikos principams. SEB banko vadovė Ieva Tetere teigia, kad šiuo klausimu bankas turi kitokią viziją, kas yra sąžininga ir tinkama demokratinėje, teisinėje valstybėje. „Todėl norime pasinaudoti teise prieštarauti reguliavimui, kuris, mūsų nuomone, daro ilgalaikę žalą tiek verslo aplinkai, tiek plėtrai bei pasitikėjimui valstybe kaip visuma“, – pabrėžia Teterė. Ji priduria, kad SEB bankas nori laikytis principo, kad demokratinėje valstybėje valstybė neproporcingai nesikištų į privatų verslą. Teterė pabrėžia, kad su kiekvienu tokiu precedentu verslininkai ir investuotojai vis labiau nenori dirbti nenuspėjamoje šalyje, kurioje bandoma kištis į laisvosios rinkos ekonomiką. „Šios pataisos griauna pasitikėjimą valstybe ir daro pažeidžiamą beveik bet kurią pramonės šaką – niekas negali būti tikras, kad ateityje nebus nubaustas už per gerus rezultatus ir norą kurti augantį verslą Latvijoje“, – sako Teterė. Teterė taip pat pažymi, kad šiuo žingsniu SEB bankas nori paskatinti susimąstyti apie teisėkūros proceso kokybę. Teterė pabrėžia, kad procesas turi būti skaidrus ir paremtas duomenimis, o ne emocijomis, taip pat deramu suinteresuotų šalių dalyvavimu. „Turime ugdyti pasitikėjimą, kad mūsų šalies politikos formuotojai sprendimus priima atsakingai, remdamiesi analize ir sugeba parodyti kiekvieno sprendimo ryšį su mūsų bendrais ilgalaikiais tikslais, o ne trumpalaikiais laimėjimais“, – aiškina Teterė. 2022 m. euro zonos infliacijai pasiekus rekordinį lygį, ECB, laikydamasis savo pagrindinio tikslo palaikyti kainų stabilumą, ėmėsi veiksmų, kad vidutinės trukmės laikotarpiu infliacija laiku sugrįžtų iki 2 % tikslo. Teterė pabrėžia, kad Seimo priimtos pataisos prieštarauja bendrai ES pinigų politikai, nes sprendimas skatina vartojimą ir ilgina infliacijos mažinimo procesą. Įstatymo pataisos buvo priimtos neatsižvelgus į neigiamą ECB nuomonę, kurioje, be kita ko, buvo padaryta išvada, kad tinkamumo kriterijai yra per platūs ir taikomi daugumai skolininkų. ECB taip pat nurodė, kad nebuvo atsižvelgta į visą verslo ciklą. Jo nuomone, ECB taip pat padarė išvadą, kad įstatymų leidėjas, prieš priimdamas įstatymo pataisas, laiku nepasitarė su ECB. „Deja, matome, kad tęsiasi naujos iniciatyvos reguliuoti verslo aplinką, papildyti biudžeto pajamas ir įvesti naujus įsipareigojimus verslininkams. Geras įstatymų leidybos procesas yra būtina teisinės valstybės sąlyga, ir šioje srityje dar yra kur tobulėti. Todėl Konstitucinio Teismo vizija ir išvados tikrai prisidės prie Latvijos teisinės valstybės kūrimo“, – mano Teterė. 2023 m. gruodžio 6 d., po išsamių ir mėnesius trukusių diskusijų, Seimas galutiniame svarstyme pateikė Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisas, kurios numato nemažai pakeitimų, padedančių nukentėjusiems nuo staigaus šuolio. hipotekos paskolų palūkanų normose. Už balsavo 81 deputatas, du susilaikė, o prieš nebuvo nė vieno. Nuo 2024 m. sausio 1 d. pataisomis įvesta nauja pareiga apsaugoti būsto paskolos gavėjus vienerių metų laikotarpiui. Būtent šios pareigos dėka bus suformuotas pagalbos paskolos gavėjams „biudžetas“, kuris vėliau, tarpininkaujant Valstybinei pajamų tarnybai, bus paskirstytas paramos reikalingiems būsto paskolos gavėjams. Tai yra, bankai mokės mokestį, o Valstybinė pajamų tarnyba iš šių pinigų mokės kompensacijas skolininkams. Be to, tokių skolininkų sąskaitas bankai turės pateikti Valstybinei pajamų tarnybai. Faktiškai kredito įstaiga (bankas) turi kompensuoti paskolos palūkanas 30 procentų kas ketvirtį mokamų palūkanų, apskaičiuotų pagal atitinkamą būsto paskolos sutartį, bet ne daugiau kaip 2 procentinius punktus nuo palūkanų normos už paskolą. tam tikras laikotarpis (bendra palūkanų norma). Tai reiškia, kad palūkanų norma galiausiai negali būti mažesnė nei buvo iš pradžių. Pagalbą gauna tie skolininkai, kurie paskolą paėmė ne vėliau kaip iki 2023 m. spalio 31 d., su sąlyga, kad paskolos likutis neviršija 250 tūkstančių eurų. Kompensacijos mokamos kas ketvirtį, pirmąsias išmokas Valstybinė mokesčių tarnyba atliko balandžio mėn.
