Pradžioje Komisijos narys pažymi, kad pareigas pradėjo eiti sunkiu metu – pirmaisiais 2020 metų mėnesiais mus palietė COVD-19 pandemija, sukėlusi didžiulius viso maisto sektoriaus veiklos sutrikimus. 2021 m. Europos žemės ūkį ištiko dar viena krizė, susijusi su staigiu energijos ir trąšų kainų padidėjimu, kuris yra sąmoningų Rusijos veiksmų, ruošiantis agresijai prieš Ukrainą, rezultatas. Trąšų, ypač azoto, kainos išaugo 2-3 kartus. 2022 metų vasarį prasidėjo neteisėta Rusijos agresija prieš Ukrainą, turėjusi didžiulių pasekmių žemės ūkio sektoriui. Tai ne pirmas kartas, kai Rusija maistą naudoja kaip ginklą, destabilizuodama pasaulio rinkas, ypač kviečių. Šiais metais padaugėjo ir klimato nelaimių. Daugelio ES šalių ūkininkai nukentėjo nuo didžiulių potvynių, sausrų, miškų gaisrų, staigių šalnų ir milijardus eurų kainuojančios žalos. Galiausiai Europos ūkininkai susidūrė ir toliau susiduria su gyvūnų ligų protrūkių, pvz., paukščių gripo ir afrikinio kiaulių maro, pasekmėmis. Nepaisant šių didžiulių iššūkių, Europos ūkininkai įveikė sunkumus ir visiems užtikrino aprūpinimą maistu. Manau, kad toliau aprašyti veiksmai suvaidino svarbų vaidmenį padedant mūsų ūkininkams atlikti šią užduotį – tuo metu, kai tokios paramos reikėjo labiausiai, – pažymi Komisijos narys dokumente.
Komisijos nario Wojciechowskio pasiekimai
Dokumente Komisijos narys apibendrina pagrindines veiklas, kurioms jis skyrė didžiausią dėmesį ir kurias pavyko įgyvendinti.
Žemiau skelbiame komisijos nario žodžius:
1. ES žemės ūkio lėšų didinimas 2021-2027 m
2020 m. gegužės mėn. mano iniciatyva Komisija pasiūlė BŽŪP biudžetą padidinti 26 mlrd. EUR (nuo iš pradžių planuotų 365 mlrd. EUR iki 391 mlrd. EUR), o galiausiai, 2020 m. liepos mėn., Europos Vadovų Taryba patvirtino 22 mlrd. eurų (nuo 365 mlrd. eurų iki 387 mlrd. eurų). Šis 2021–2027 m. ES žemės ūkio lėšų padidinimas, palyginti su pirminiu pasiūlymu 2018 m., buvo didelis pasiekimas, atnešęs apčiuopiamos finansinės naudos ES ūkininkams.
2. Greitas ir efektyvus reagavimas į krizes pandemijos metu
Pandemijos pradžioje daugelis valstybių narių vienašališkai uždarė savo sienas siekdamos apsaugoti visuomenės sveikatą, nepaisydamos Komisijos rekomendacijos priimti suderintą reglamentą, kuriuo būtų pritaikyti visi laisvo asmenų ir prekių judėjimo apribojimai. Produktų gabenimas, ypač tarp valstybių, buvo sudėtingas dėl tų pačių priežasčių. Daugelis maisto perdirbimo gamyklų buvo uždarytos dėl skubių priemonių arba darbuotojų trūkumo. Viešbučių pramonė turėjo panašių problemų. Problemų kilo ir aprūpinant prekybos centrus. Per tą laiką Komisija priėmė daug sprendimų ir įsikišo, kad padėtų ūkininkams ir maisto sektoriui veiksmingai įveikti šią krizę, pavyzdžiui, atidarė žaliuosius koridorius žemės ūkiui, kad žemės ūkio darbuotojams būtų lengviau kirsti sienas, taip pat buvo įgyvendintos rinkos intervencijos. Įgalintas lankstus lėšų pervedimas žemės ūkio reikmėms, susijusioms su krize, ką teigiamai įvertino Europos Audito Rūmai savo ataskaitoje Nr. 09/2023.
3. Greitas ir ryžtingas atsakas remiant ES ūkininkus, nukentėjusius nuo karo Rusijoje ir Ukrainoje
Jau pirmosiomis karo savaitėmis Komisija ėmėsi veiksmų. Tarp jų:
- eurų, buvo išleistas 500 mln. eurų skubios pagalbos rezervas
- ūkininkams buvo suteikta papildoma 1,4 mlrd. eurų parama, įskaitant vienkartines 15 000–100 000 eurų vienkartines išmokas ir rinkos apsaugos priemones, skirtas kiaulienos rinkai remti susidarius ypač sudėtingai situacijai;
- įgyvendinta kiaulienos rinkos ir kiaulininkystės apsauga;
- pradėtos iki 250 000 Eur subsidijų programos žemės ūkio sektoriuje veikiančioms įmonėms;
- buvo nustatyta laikina leidžianti nukrypti nuostata, leidžianti dirbti ES atidėtoje žemėje;
- išlaikyti visas žalinimo išmokas ūkininkams.
Ypač svarbus buvo greitas valstybės pagalbos leidimas kritinėmis situacijomis ir jos galiojimo pratęsimas ūkininkams. Per ateinančius 2 metus į pagalbos programą įtraukus žemės ūkį, 22 šalys iš viso suteikė daugiau nei 10 mlrd. EUR viešosios pagalbos ūkininkams, padedant pažeidžiamiausių ir krizę atlaikiusių sektorių ūkininkams.
4. Veiksmingi veiksmai krizės akivaizdoje prieš pernelyg didelį žemės ūkio produktų importą iš Ukrainos
Perteklinio žemės ūkio produktų importo iš Ukrainos mažinimas ir laikinas (nuo 2023 m. gegužės 2 d. iki rugsėjo 15 d.) kviečių, kukurūzų, rapsų ir saulėgrąžų importo iš Ukrainos draudimas į 5 besiribojančias šalis – buvo svarbus asmeninis pasiekimas. Šis draudimas (apimantis galutinį importą ir neribojantis tranzito), įvestas nepaisant pradinio net 20 ES šalių pasipriešinimo, suvaidino svarbų ir veiksmingą vaidmenį ribojant perteklinį grūdų importą iš Ukrainos. Tai buvo pirmasis toks regioninis draudimas ES bendrosios rinkos istorijoje.
5. Sėkmingas politinis kompromisas dėl BŽŪP reformos
Po intensyvių derybų 2021 metų reformą palaikė 26 šalys (susilaikė tik Bulgarija), taip pat sulaukė aiškios Europos Parlamento daugumos palaikymo.
Mano nuomone, pagrindiniai BŽŪP reformos elementai, dėl kurių susitarta 2021 m. birželio mėn., yra šie:
- didesnis BŽŪP lankstumas įgyvendinant nacionalinius strateginius planus, kurie buvo sėkmingi;
- galimas geresnis BŽŪP pritaikymas prie nacionalinių sąlygų, 10 proc. didinant paramą smulkiems ir vidutiniams ūkiams perskirstymo išmoka;
- savanoriškų ekologinių schemų ir finansinių paskatų žemės ūkiui sistemos sukūrimas;
- aplinkai ir klimatui naudingos praktikos;
- gyvūnų gerovės įtraukimas į ekologines programas ir gyvūnų gerovės padidinimas 4 kartus – BŽŪP išlaidos nuo maždaug 1,5 mlrd. EUR iki daugiau nei 6 mlrd. EUR;
- supaprastinta ūkininkų kontrolės sistema ir bendrosios kontrolės perkėlimas į nacionalinį lygmenį.
Norėčiau paminėti, kad 2021 m. BŽŪP reforma, skirtingai nei kai kurios kitos ES politikos kryptys, sustiprina valstybių narių vaidmenį, deleguodama joms rengti BŽŪP strateginius planus nacionaliniu lygmeniu ir visiškai perduodant tiesioginę ūkininkų kontrolę nacionaliniam lygiui.
6. Bendrosios žemės ūkio politikos supaprastinimas, atsižvelgiant į ūkininkų rūpesčius
Politika, ypač ES lygmeniu, dažnai yra sudėtingų kompromisų ir derybų rezultatas. Kai pamatėme, kad po metų, kai buvo įgyvendinta nauja BŽŪP, ūkininkai patiria sunkumų dėl precedento neturinčio išorės spaudimo, mums buvo svarbu pakeisti politiką, kad ji būtų pragmatiškesnė ir labiau pritaikyta prie žemės ūkio realijų. Atidžiai išklausiau ES ūkininkų susirūpinimą ir sunkiai dirbau, kad užtikrinčiau greitus ir konkrečius veiksmus, kad juos išspręstų. Kai kurie pagrindiniai šio supaprastinimo elementai:
- atidėti 4 % žemės ūkio paskirties žemės – iš pradžių sumažinta nuo siūlomų 10 % iki 4 %, vėliau atidėta iki 3 % ir galiausiai panaikinta kaip privalomas reikalavimas ir paversta savanoriška ir mokama ekologine schema ūkininkams;
- pasėlių kaitos įpareigojimas – atidėtas ir neseniai pakeistas pasėlių įvairinimo;
- pakeitimų lankstumas – vietoj griežtų terminų terminą nustato atskiros šalys;
- ūkiai iki 10 ha, t. y. maždaug du trečdaliai ES ūkių buvo atleisti nuo sąlygų tikrinimo ir nuo bet kokių nuobaudų už BŽŪP sąlygų nesilaikymą;
- ūkiuose, kurių plotas didesnis nei 10 ha, 50% mažiau tikrinimų ir išplečiama galimybė netaikyti sankcijų susidarius force majeure ar išskirtinėms aplinkybėms;
- Ūkininkų atleidimas nuo baudų už BŽŪP sąlygų nesilaikymą atgaline data taikoma nuo 2024 metų sausio 1 dienos.
7. Intensyvus ir efektyvus ES žemės ūkio maisto produktų skatinimas
Per savo kadenciją vykdžiau 6 reklamines ekonomines misijas Vietname, Singapūre, Japonijoje, Indijoje, Kinijoje ir Kazachstane. Šios misijos sulaukė didelio susidomėjimo ir pripažinimo tiek iš ES verslininkų, tiek iš politinės valdžios. Misijos metu surengti verslo susitikimai prisidėjo prie didesnio rinkos atvėrimo ir palengvino tiesioginius prekybos ryšius.
Platesne prasme veiksmingas europietiško maisto skatinimas prisidėjo prie to, kad 2023 m. ES maisto prekyboje pasiektų rekordinį ir didelį eksporto perteklių, viršijantį 70 mlrd. EUR (eksportas – 228 mlrd. EUR, importas – 158 mlrd. EUR).
Verta pabrėžti, kad Europos Sąjunga yra pagrindinė maisto gamintoja ir didžiausia pasaulyje maisto eksportuotoja. 27 ES valstybių narių žemės ūkio produkcijos pridėtinė vertė 2022 m. siekė 222 mlrd. eurų (44 proc. daugiau nei 2015 m.). Europos žemės ūkio ir visos maisto sistemos gamybos potencialas leidžia užtikrinti 460 milijonų ES piliečių apsirūpinimą maistu, o pagamintą maistą eksportuoti į trečiąsias šalis, kurios atitinka aukščiausius pasaulyje kokybės, sveikatos ir aplinkosaugos standartus.
ES žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į trečiąsias šalis 2022 m. siekė 229 mlrd. eurų, ty 58 mlrd. eurų daugiau nei jų importas į ES rinką. 2023 metais ES žemės ūkio maisto produktų eksporto su trečiosiomis šalimis perteklius išaugo iki rekordinio lygio – daugiau nei 70 mlrd.
ES tebėra savarankiška pagrindinių žemės ūkio produktų, pavyzdžiui, grūdų, mėsos, pieno, daržovių ir vaisių, atžvilgiu. Tačiau atsižvelgiant į didelį ES gamybos perteklių, palyginti su ES suvartojamų pagrindinių žemės ūkio produktų, tokių kaip grūdai, mėsa, pienas ir vynas, ir atsižvelgiant į aukščiausią ES žemės ūkio produktų kokybę, reikėtų imtis skatinimo priemonių.
Apibendrinant
Nors mano įgaliojimuose vyravo krizės, manau, kad jį apibrėžė atsakymai. Daugelis svarbiausių atsakymų pateikti aukščiau. Tačiau šis sąrašas nėra baigtinis. Be to, mandatas buvo ne tik reaktyvus, bet ir iniciatyvus. Be aukščiau paminėtų veiklų, verta pridėti keletą kitų reikšmingų laimėjimų, tokių kaip:
- strateginio dokumento: „Ilgalaikė kaimo vietovių plėtros vizija iki 2040 m.“ rengimas ir priėmimas, strateginio dokumento „Ekologinio žemės ūkio plėtros veiksmų planas“ parengimas ir priėmimas;
- priimti teisės aktų pakeitimus, kurie palengvintų produktų su geografine nuoroda registraciją ir stiprintų geografinių nuorodų apsaugą susitarimuose su trečiosiomis šalimis;
- sukurti ES žemės ūkio sektoriaus sąnaudų ir maržų stebėjimo centrą, siekiant:
- didinti žemės ūkio rinkų skaidrumą ir stiprinti ūkininkų padėtį tiekimo grandinėje,
- veiksminga parama ūkininkams, turintiems žemės ūkio atsargų, atsižvelgiant į rinkos krizes, kurias sukėlė pandemija, karas Ukrainoje ir klimato nelaimės,
- Pasiekus reikšmingą BŽŪP išlaidų reguliarumo pagerėjimą, BŽŪP išlaidų klaidų lygis sumažėjo žemiau 2 % reikšmingumo ribos, kaip nurodyta Europos Audito Rūmų gairėse.
Didžiuojuosi šiais pasiekimais, bet taip pat esu dėkingas už bendradarbiavimą, kurio sulaukiau eidamas pareigas, be kurio šie pasiekimai nebūtų įmanomi.
Norėčiau padėkoti savo tarnyboms Europos Komisijoje, taip pat savo politiniams partneriams: Europos Parlamento nariams ir Tarybos nariams, valstybių narių žemės ūkio ministrams, iš eilės pirmininkavusioms valstybėms – Suomijai, Kroatijai, Vokietijai, Portugalijai. , slovėnų, prancūzų, čekų, švedų, ispanų, belgų ir vengrų – už intensyvų, konstruktyvų ir vaisingą bendradarbiavimą 5 metus. Norėčiau dar kartą padėkoti Europos Komisijai už regionus ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui už jų indėlį ir įsipareigojimą.
Taip pat norėčiau padėkoti žiniasklaidai, ypač žurnalistams ir publicistams, kurių specializacija yra žemės ūkio klausimai, už didelį susidomėjimą ir visuomenės informavimą apie Komisijos darbą žemės ūkio srityje. Esu dėkingas visiems socialiniams partneriams, ypač Europos žemės ūkio organizacijoms, taip pat visiems, kurie mano kadencijos metu pasidalijo Komisijos nuomone – kartais kritiška, bet visada įkvepiančia.
Galiausiai, o svarbiausia – norėčiau padėkoti Europos Sąjungos ūkininkams.
Per savo kadenciją man pasisekė susitikti su ūkininkais iš visų valstybių narių ir visų socialinių sluoksnių – iš tikrųjų man buvo svarbiausia aplankyti ūkininkus per savo misijas ES šalyse. Šios pamokos visada buvo svarbios ir pamokančios, net kai iš tikrųjų, ypač kai išryškėjo kritiniai taškai arba buvo pareikšti prieštaravimai.
Taip pat esu dėkingas už ūkininkų protestus, ypač 2023–2024 m., kurie turėjo didelės įtakos daugeliui žemės ūkio politikos pokyčių, ypač 2024 m. įgyvendintam žemės ūkio politikos supaprastinimui. Visų pirma, šiais sunkiais laikais Esu dėkingas, kad niekur Europos miestuose netrūko maisto. Už tai ūkininkai ir visi maisto sektoriaus darbuotojai nusipelno didelės padėkos, kurią jiems ne kartą tariu ir dabar dar kartą.
Mums buvo suteikta galimybė mokytis iš pastarųjų penkerių metų iššūkių. Ir atsižvelgiant į iššūkius, kurie gali iškilti ateinančiais metais, negalime sau leisti švaistyti šių galimybių. Kaip visuomenės, turime iš naujo įvertinti, kaip vertiname savo maistą, žemę, iš kurios jis gaminamas, ir tuos, kurie jį gamina.
Ūkininkai, remiami BŽŪP, per pastaruosius 60 metų ne kartą įrodė savo vertę maitindami Europą. Ši vertė dar labiau sustiprėjo per pastaruosius penkerius metus kilus iššūkiams ir krizei. Būtent šia vertybe daugiau nei prieš 60 metų nurodė profesorius Walteris Hallsteinas, pateisindamas vadinamąjį. Bendrosios žemės ūkio politikos sukūrimas:
„Mes žinome, ką žemdirbių bendruomenė reiškia Europai ne tik ekonominiu, bet ir moraliniu, socialiniu ir žmogiškuoju požiūriu… Šiuolaikinei visuomenei vystantis, labai svarbu, kad: ūkininkas ir jo šeima su savo nepriklausomybe ir žmogiškumu. vertybes, leidžia mums išlikti“.
Šia dvasia BŽŪP buvo sukurta kaip pagrindinis Europos Sąjungos ramstis. Ir šia dvasia turėtume tęsti BŽŪP ir mūsų Sąjungą.
Skaityti daugiau
Siekierskis: ūkininkai turi turėti saugumą. Ar Finansų ministerija ras pinigų pagalbai? 
Skaityti daugiau
Iki 120 tūkst PLN smulkiems ir vidutiniams ūkiams. Prasidėjo kvietimas teikti paraiškas 
Skaityti daugiau
Kuri ūkininkų asociacija gaus paramą iš žemės ūkio mokesčio?
