- Javų fitosanitarinė būklė pavasarinėje vegetacijoje didesnių rūpesčių nekėlė. Išskyrus išskyrus. Daugelis plantacijų buvo užkrėstos virusu.
- Graužikai tapo vietine problema, o vietovėse, kurių fone buvo šalnos, pasibaigus stresui, nusilpusius augalus užpuolė neįprasti augalų patogenai.
IOR-PIB stebi pasėlius per visą auginimo sezoną. Padidintą žiemkenčių kontrolę atlieku prasidėjus vegetacijai. Kokios ligos šį sezoną buvo ekonominės svarbos? Tai galime perskaityti instituto parengtame sąraše.
Skaityti daugiau
2024 m. rekomenduojama sėti 40 žieminių kviečių veislių. Taip pat rekomenduojama integruotai gamybai
1. Virusai yra problema Nr
IOR-PIB duomenimis, 2023/2024 auginimo sezono metu lauko stebėjimai pradėti ankstyvą pavasarį. Daugiausia dėl virusinių ligų infekcijos simptomų nustatymo. Dėl nesugebėjimo chemiškai kovoti su virusais vienintelė pasėlių apsaugos forma yra plačiai suprantamos prevencinės priemonės, tokios kaip: padidinto atsparumo veislių parinkimas, tinkama agrotechnika ir galiausiai cheminis vabzdžių virusų pernešėjų skaičiaus mažinimas.
Drastiškais daugumos plantacijos augalų sunkių infekcijų atvejais reikia priimti sprendimą likviduoti ir pašalinti užkrėstus augalus – virusų šaltinį antrinėms infekcijoms.
Lenkijoje didžiausią grėsmę žieminių javų pasėliams, daugiausia miežiams ir kviečiams, kelia miežių geltonosios nykštukės virusas (BYDV) ir kviečių žemaūgio virusas (WDV).
Be to, miežių virusas G (BVG) buvo diagnozuotas ir nustatytas kaip nauja grėsmė Lenkijos javų pasėliams. Gana nerimą keliantis reiškinys buvo mišrių, pavojingesnių, 2 ar net 3 minėtų ligų sukėlėjų padaugėjimas.
Minėtos virusų rūšys perduodamos tik pernešėjų. BYDV atveju tai yra amarai, daugiausia paukščių vyšnių amarai ir grūdiniai amarai. BVG virusą perneša grūdinis amaras ir kukurūzų amaras, o WDV virusą perneša juostinė lapinė. Ilgas, šiltas ir gana sausas 2023 metų ruduo neabejotinai paskatino šių kenkėjų atsiradimą, todėl pietų ir pietvakarių Lenkijoje buvo užfiksuota daugybė sunkiomis virusinėmis ligomis sergančių žieminių miežių ir žieminių kviečių plantacijų. Drastiškais atvejais buvo priimami sprendimai plantaciją likviduoti.
Skaityti daugiau
Žieminiai miežiai yra labai užkrėsti virusais. Tai patvirtina laboratorinių tyrimų rezultatai
2. Apsaugokite plantacijas amarų atakų metu
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, IOR-PIB primena, kad kitą vegetacijos sezoną – 2024 m. rudenį, ankstyvose žieminių miežių ir žieminių kviečių vystymosi stadijose ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pernešėjų atsiradimui, o prireikus – ir intervencijai. priemonių reikia imtis nedelsiant. Tinkamas gydymas, apimantis pernešėjų naikinimą, sumažins virusinių ligų, kurioms gydyti nėra augalų apsaugos produktų, paplitimą.
2025 metų pavasarį (esant dideliam virusų pernešėjų maitinimosi intensyvumui – net 2024 m. vėlyvą rudens laikotarpį), atliekant lauko stebėjimus, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas augalų įpročių pokyčiams: stingimui, per dideliam augimui. Be to, labai dažnas reiškinys yra miežių ir kviečių lapų gelsvos arba oranžinės-raudonos spalvos pasikeitimas, kurie laikui bėgant paruduoja ir miršta anksčiau laiko. Minėti simptomai gali rodyti virusines infekcijas. Tačiau skirtingai nei sergant javų grybelinėmis ligomis, ligos simptomų nepakanka, nes skirtingų rūšių virusai gali sukelti panašius simptomus, todėl teisinga diagnozė nustatoma remiantis laboratorinių diagnostinių tyrimų rezultatais. Tai serologiniai DAS-ELISA tyrimai, o esant neaiškiems rezultatams, molekuliniai tyrimai – RT-PGR reakcijos.
Skaityti daugiau
Egiptas paskelbė didžiausią istorijoje kviečių konkursą. Kodėl?
3. Riediniai vabalai ir juostiniai vabalai – neįprasti javų kenkėjai
Vėlesniuose augalų šeimininkų (javų) vystymosi etapuose lokaliai atsirado problemų dėl šėrimo lapais. Besikeičiančios auginimo sąlygos ir apribojimai, susiję su augalų apsaugos produktų naudojimu, sukelia vietinių šių kenkėjų problemų, ypač vasarinių javų pasėliuose. Lenkijoje dažniausiai stebimos kukurūzų lapinės (Cnephasia longana) ir javų lapinės (Cnephasia pumicana) rūšys.
Tai ypač pastebima pasėliuose, kurie neapdoroti insekticidais, pvz., ekologinėje žemdirbystėje ar kombinuotuose pašaruose. Kol kas lapuočių paplitimo arealas apsiribojo vakarine šalies dalimi, tačiau artimiausiais metais jo paplitimo zona turėtų plėstis. Daugiausia dėl šiltų, sausų ir vėjuotų pavasarių, kurie skatina lapuočių lervų plitimą. Dėl klimato atšilimo ši rūšis taip pat plinta į rytus Lenkijoje.
Roletai yra polifagai ir gali vystytis praktiškai ant visų rūšių javų, žolių ir daugelio kitų kultūrų. Pirminis lervų maitinimasis lapais didelių nuostolių nepadaro, tačiau vėliau įkasus po lapų makštimis ar į stiebus, augalai gali susilpnėti ir paskatinti grybelinių infekcijų patekimą. Tiesioginius nuostolius sukelia vikšrai, mintantys ausimis ir besivystantys branduoliai, kurių viena lerva gali suėsti net keletą. Lapai ir ausys padengtos gležnais siūlais, prie kurių dažnai prisitvirtina byrantys išmatų gumuliukai.
2024 metų sezoną vietoje buvo pastebėti tokie kenkėjai kaip paprastasis vabalas (Oxythyrea funesta). Pagrindinė tokių grėsmių priežastis yra klimato kaita – atsiranda naujų rūšių arba tampa svarbesni anksčiau buvę ribiniai kenkėjai. Pastaraisiais metais pranešta apie daugybę šio kenkėjo protrūkių daugiausia Lenkijos rytuose ir pietuose. 2019 m. jis buvo aptiktas iš Didžiosios Lenkijos, o 2024 m. gegužės viduryje Winna Gura Nacionalinio tyrimų instituto Augalų apsaugos instituto lauko bandymų stotyje javų pasėliuose buvo pastebėta daugybė vabalų.
Suaugę vabalai užpuola jaunas kukurūzų varpas ir visiškai suėda jų turinį, todėl augalų viršūnės pasidaro baltos ir nuvysta. Jie taip pat gali pakenkti kelių dekoratyvinių ir vaisinių augalų gėlėms. Juodojo vabalo maitinimosi simptomai yra panašūs į tuos, kuriuos sukelia ausų kirmėlė (Chaetopteroplia segetum). Dėl abiejų rūšių bionomikos panašumų galima daryti prielaidą, kad juodvarnių daroma žala taip pat gali būti reikšminga, nors tai iki šiol Lenkijoje nebuvo tyrinėjama.
Reikėtų stebėti šios rūšies paplitimą ir skaičių Lenkijoje, nes ji netrukus gali tapti ekonomiškai svarbi ir tapti grėsme kitiems augalams.
Kontrolė – dėl registruotų insekticidų trūkumo vienintelis būdas sumažinti kenkėjų skaičių yra agrotechninės priemonės, pvz., vengti sėti javus prie medžių, miško sienų ir pan., ypač jei jie yra vyraujančių vėjų pusėje. tam tikrame regione.
4. Įtemptus augalus užpuolė grybelinės ligos
Šį sezoną antroje balandžio dekadoje įvykę oro svyravimai augalams tapo stresu. Pavasario šalnų nualinti augalai buvo imlesni infekcijai, ypač dažnai lyjant pavasarį. Todėl dažnai ant javų buvo pastebėta askochitinio maro (sukėlėjas Ascochyta graminicola) liga, būdinga blogos būklės augalams (47 tirti mėginiai). Be to, buvo septoriozė, rudosios rūdys ir rečiau rinchosporiozė, kraujagyslinė lapų dėmėtligė (sukėlėjas Cephalosporium graminearum) ir miežių juodalapė dėmėtligė (sukelta Bipolaris sorokiniana). Virusinių ir grybelinių ligų simptomai dažnai buvo stebimi ant augalų.
Žieminių rapsų ir žieminių javų plantacijų fitosanitarinės būklės įvertinimas – bakterijų ir virusų patogenai
Bakterijos
2024 metų sezoną augalinės medžiagos (žieminių kviečių, kviečių, kvietrugių, žieminių miežių, rugių) mėginiuose buvo tiriami, ar nėra bakterijų. Bakterinėms ligoms nustatyti buvo naudojama BIOLOG GENIII sistema, kuri veikia pagal tiriamųjų biocheminių ir fiziologinių savybių ypatybes. Išimtiniais atvejais identifikacija patvirtinama remiantis 16S rDNR geno seka.
Daugumoje tirtų mėginių augalų patogeninių bakterijų nerasta. Keletą kartų buvo aptikta bakterijų, sudarančių šių rūšių žmogaus mikroflorą: Klebsiella, Proteus, Pseudomonas fragie, Serratia liquefaciens, Acinetobacter nosomicalis ir Enterobacter (šis reiškinys vadinamas HPOPs – Human Pathogens On Plants).
Iš atsiųstos medžiagos augalų mėginių buvo galima identifikuoti augalų patogenines bakterijas, tokias kaip: Pseudomonas syringae, Pseudomonas viridilivida, Clavibacter michiganensis, Enterobacter cloaceae ss, Pectobacterium carotovorum, Pantoea coananatis, Pantoea ananatis, Kosakoanonia. Pantoea agg Lomerans nėra tipiškas augalų patogenas, bet buvo išskirtas iš šeimininkų, turinčių netipinius ligos simptomus. Šiuo metu atliekami šių izoliatų patogeniškumo ir tolesnio apibūdinimo tyrimai.
Bendrosios rekomendacijos 2024/2025 auginimo sezonui
IOR-PIB Poznanėje primena apie įsipareigojimą auginti pasėlius pagal integruotos augalų apsaugos principus. Juose nurodomas visų necheminių metodų naudojimo prioritetas prieš nusprendžiant naudoti cheminį augalų apsaugos produktą. Šiame kontekste, visų pirma, tinkama agrotechnika yra pagrindinis apsaugos strategijos elementas. Čia reikėtų paminėti:
– tinkamas tręšimas – pritaikytas konkretaus lauko poreikiams (integruotos gamybos sistemos gamybos atveju tai yra reikalavimas),
– atsparių veislių pasirinkimas,
– teisingai ir laiku atlikta arimas ir sėja,
– sistemingas ligų ir kenkėjų atsiradimo stebėjimas,
– kenksmingumo slenksčių laikymasis,
– jei reikia naudoti chemines medžiagas, rekomenduojama rinktis kitokio veikimo būdo priemones ir rinktis priemones su skirtingomis veikliosiomis medžiagomis.
