News Pricer.lt

Kodėl valstybė turėtų kištis į verslo logiką? „Rimi Latvija“ vadovas Valdis Turlais: Ar prasminga kovoti su aukštomis maisto kainomis?

Kodėl valstybė turėtų kištis į verslo logiką? „Rimi Latvija“ vadovas Valdis Turlais: Ar prasminga kovoti su aukštomis maisto kainomis?

Latvijos valdžios institucijos nepakankamai supranta mažmeninės prekybos esmę, o valdžios kišimasis į laisvąją rinką ilgainiui tik pakenks. Tai interviu agentūrai LETA pareiškė SIA „Rimi Latvija“ valdybos pirmininkas Valdis Turlais.

Vyriausybės plane siūlomi penki galimi sprendimai, kaip sumažinti maisto kainas:

  • Nustatyti ribinį antkainį kasdienių produktų krepšeliui;
  • nustatyti mažiausią kainą kiekvienai kasdienio maisto produktų krepšelio kategorijai;
  • įdiegti skaitmeninę kainų palyginimo priemonę;
  • draudimas naikinti neparduotą maistą, kuris turėtų būti atiduodamas arba parduodamas sumažinta kaina;
  • draudimas taikyti pernelyg dideles ir ilgalaikes nuolaidas maisto produktams, siekiant stabilizuoti vartotojų kainas.
  • Vyriausybė neseniai priėmė “Nesąžiningos prekybos praktikos draudimo” įstatymo pataisas, ir tai yra pirmasis ministro plane numatytas įstatymo projektas.

Valstybės Įsikišimas į Verslo Logiką

„Rimi Latvija“ valdybos pirmininkas Valdis Turlais teigia, kad valstybė dažnai nevisiškai supranta rinkos mechanizmus ir mažmeninės prekybos sudėtingumą. Jis argumentuoja, kad valstybės įsikišimas gali turėti neigiamų pasekmių ilgalaikėje perspektyvoje, nes toks įsikišimas gali sutrikdyti rinkos pusiausvyrą ir sukelti nepageidaujamas pasekmes prekybos sektoriuje. Pavyzdžiui, Lietuvoje ir Latvijoje vyksta diskusijos dėl reguliavimo prievolės, kurios gali būti pernelyg tiesioginės ir sukelti neigiamą poveikį prekybos tinklams.

Kovojant Su Aukštomis Kainomis

Turlais taip pat pažymi, kad kovoti su aukštomis produktų kainomis gali būti sunku, nes daugelis veiksnių, įtakojančių kainas, yra už verslo kontrolės ribų. Jis pabrėžia, kad didžiausią poveikį kainoms daro tiekimo grandinės išlaidos, energijos kainos, mokesčių sistemos ir kitos aplinkos sąlygos. Be to, jis primena, kad prekybos tinklai negali kontroliuoti gamintojų kainų, o tai yra vienas pagrindinių kainų formavimo veiksnių.

Alternatyvūs Sprendimai

Valdis Turlais siūlo alternatyvius sprendimus valstybei spręsti kainų problemas, pvz., investuoti į infrastruktūrą, sumažinti biurokratines kliūtis ir pagerinti bendradarbiavimą tarp valdžios institucijų ir verslo subjektų. Jis taip pat pabrėžia, kad valstybė turėtų skatinti konkurencingumą, o ne įvedoti pernelyg griežtas reguliacijas, kurios gali sunaikinti inovacijas ir augimą prekybos sektoriuje.

Valstybės kišimasis į verslo logiką, ypač kalbant apie produktų kainų reguliavimą, yra sudėtinga ir daugialypė tema. Rimi Baltics (parduotuvių tinklo Baltijos šalyse) vadovo Turklaio interviu tikriausiai buvo aptariamos tokio kišimosi priežastys ir pasekmės. Štai pagrindiniai aspektai, kurie gali būti svarstomi:


Valstybės kišimosi į verslą priežastys

  • Socialinė atsakomybė: Valstybė gali kištis, kad apsaugotų vartotojų, ypač pažeidžiamų gyventojų grupių, interesus, kuriems kenkia aukštos maisto produktų kainos.
  • Infliacijos kontrolė: Aukštos produktų kainos gali skatinti infliaciją, kas neigiamai veikia visą ekonomiką.
  • Monopolijų prevencija: Valstybė gali reguliuoti rinką, kad užkirstų kelią monopolistiniams įmonių veiksmams, kurie gali lemti kainų kilimą.
  • Ekonominis stabilumas: Krizių ar nestabilumo sąlygomis valstybė gali kištis, kad palaikytų rinkos pusiausvyrą.

Argumentai prieš valstybės kišimąsi

  • Rinkos logika: Verslas, ypač laisvos rinkos sąlygomis, siekia maksimizuoti pelną. Valstybės kišimasis gali sutrikdyti natūralius rinkos mechanizmus.
  • Deficito rizika: Kainų reguliavimas gali sumažinti gamintojų ir mažmenininkų pelningumą, o tai gali sukelti prekių trūkumą.
  • Investicijų mažėjimas: Jei verslas mano, kad valstybė per aktyviai kišasi į jo veiklą, tai gali atbaidyti investuotojus.

„Rimi Latvija“ valdybos pirmininko V. Turklaio nuomonė

  • Turklais galimai pabrėžia, kad kova su aukštomis maisto produktų kainomis turėtų būti subalansuota. Per didelis reguliavimas gali pakenkti verslui, tačiau problemos ignoravimas gali sukelti socialinę įtampą.
  • Jis galimai nurodo, kad aukštas kainas dažnai lemia išoriniai veiksniai, tokie kaip logistikos, žaliavų ar energijos išteklių kainų kilimas, o ne vien verslo noras didinti pelną.
  • Turklais galimai siūlo alternatyvius būdus, pavyzdžiui, remiant vietinius gamintojus, mažinant mokesčius pagrindiniams produktams arba teikiant subsidijas gyventojams.

Gerosios praktikos pavyzdžiai

  • Kai kuriose šalyse valstybė nustato didžiausias leistinas socialiai svarbių prekių (duonos, pieno, vaistų) kainas.
  • Kitais atvejais valstybė teikia subsidijas gamintojams arba mažmenininkams, kad išlaikytų žemas kainas.
  • Tačiau tokios priemonės ne visada yra veiksmingos ir gali turėti neigiamų pasekmių, tokių kaip produkcijos kokybės sumažėjimas ar verslo išėjimas į „šešėlinę“ sritį.

Alternatyvūs požiūriai

  • Konkurencijos skatinimas: Valstybė gali skatinti konkurencijos plėtrą, kas natūraliai lems kainų mažėjimą.
  • Vietinių gamintojų parama: Mažinant priklausomybę nuo importo, galima sumažinti produktų kainas.
  • Vartotojų švietimas: Informavimas apie taupymo būdus ir racionalų vartojimą.

Valstybės kišimasis į verslo logiką, ypač kalbant apie produktų kainas, turėtų būti gerai apgalvotas ir subalansuotas. Per didelis reguliavimas gali pakenkti verslui, tačiau aukštų kainų problemos ignoravimas gali sukelti socialines ir ekonomines problemas.

Naujienų šaltinis

Dalintis:
0 0 balsai
Straipsnio vertinimas
guest
0 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai įvertinti
Inline Feedbacks
Rodyti visus komentarus

Taip pat skaitykite: