Kiaulių augintojo Szymono Klukos neteisingas nuosprendis ir toliau girdimas. Į mus jau kreipėsi dar vienas augintojas, šį kartą naminių paukščių, kuris bijo kaimynų skundų, gamybos ribojimų ir teismų sprendimų dėl kvapų tvyro.
Skaityti daugiau
Ūkininkas privalo sumokėti kompensaciją. Kaimynus vargina kiaulidės sklindantys kvapai
Šį kartą į Farmer.pl redakciją kreipėsi selekcininkas, turintis ūkį su 9000 ūkių. kalakutų. Jis bijo skundų dėl nemalonaus kvapo, kuris gali turėti įtakos jo veisimuisi.
Pasirodo, gyvenamųjų namų plėtra pamažu, bet užtikrintai artėja prie jo ūkio ir ūkio. Vis daugiau kaimynų nepatenkinti tokio didelio ūkio artumu dėl kvapų, vabzdžių, musių ir… kvapo.
Skaityti daugiau
Siekierskis: Szymono Klukos atvejis labai sunkus, jam reikia pagalbos
Nuo 1979 m. veikiančiam paukštynui artėja gyvenamųjų namų plėtra ir daugėja skundų
Kalakutų augintojas pabrėžė, kad jo ferma buvo pastatyta 1979 metais, vadovaujantis Vietos plėtros planu (MPZP).
Norėčiau paprašyti Fermer redakcijos paaiškinti man klausimą dėl gyvenamųjų pastatų artumo prie kalakutų fermos teritorijos, kuri buvo pastatyta 1979 m. ir naudojama pagal planą, pagal numatytą paskirtį. tikslas – laiške rašė veisėja iš Pakarpatės.
Aplink jo ūkį namus statantys ar statysiantys kaimynai pradeda skųstis dėl kvapų.
Šalia kalakutų fermos pastato su 9 tūkst kalakutų gabaliukai, kaimyno lauke statyti vienkiemius ir norėčiau gauti informacijos. Kaip toli jie gali priartėti prie fermos ar pasienio su statybomis, kad nekiltų nesusipratimas, jog erzinantis smarvės kvapas, taip pat vabzdžiai ir musės apsunkina gyventojus naujuose namuose – pabrėžia veisėja iš Pakarpatės.
Kalakutų augintojas susirūpinęs dėl skundų dėl nemalonaus kvapo, kuris gali apriboti gamybą. Jis paprašė mūsų redakcijos pagalbos.
Prašau paaiškinimo šiuo klausimu, nes miesto gyventojai nori gyventi kaime, tačiau ūkininkavimo kvapas ir kaimo aromatas juos vargina ir apsunkina gamybą – klausia provincijos ūkininkas. Podkarpackie.
Tad pasiteiravome Kultūros ir Aplinkos apsaugos ministerijos ekspertų, ką gali padaryti paukščių augintojas, vykdydamas savo įsipareigojimus, kad nebūtų verčiamas riboti paukštininkystės gamybą.
Skaityti daugiau
Wojciechowski: Szymono Klukos atvejis gali turėti įtakos visam žemės ūkiui
Ūkis buvo pastatytas pagal įstatymus ir vietos plėtros planą, tačiau bus nauji bendrieji planai, kurie gali viską pakeisti
Aplinkos apsaugos ministerijos teigimu, selekcininko klausimais keliami teisiniai klausimai susiję su planavimo ir teritorijų plėtros klausimais.
Daugumoje Lenkijos vietovių trūkstant vietinių teritorijų plėtros planų (šiuo metu tik apie 30 proc. šalies ploto apima vadinamasis lokalinis planas), dėl vietovių funkcijų sutapimo gali kilti socialinių konfliktų – 2013 m. mums sakė Aplinkos apsaugos ministerijos ekspertai.
Vadovaujantis pakeistomis Teritorijų planavimo ir plėtros įstatymo nuostatomis, kiekviena savivaldybė iki 2026 metų sausio 1 dienos privalo parengti ir priimti bendrąjį komunos planą.
Už teritorijų planavimą ir plėtrą atsakingos institucijos gali tiksliau apibrėžti plėtros zonas ir lokalizuoti įvairių rūšių investicijas, įskaitant gyvulininkystės pastatus, – pabrėžia MKiŚ ekspertai.
Tokia institucija turi dvi galimybes profilyje pažymėti planavimo zonas, kuriose leidžiama didelės apimties žemės ūkio produkcija:
- daugiafunkcinė zona su ūkiniais pastatais, kur papildomas profilis gali apimti stambios žemės ūkio gamybos plotą,
- žemės ūkio gamybos zona, kurioje pagrindiniame profilyje leidžiama stambi žemės ūkio gamyba.
Kuriant bendrąjį planą, atsižvelgiant į tinkamas planavimo zonas ir minimalų atstumą nuo gyvenamųjų namų plėtros zonų, galima ženkliai sumažinti įvairių funkcijų įsiterpimą. Dėl to galima sumažinti erdvinius konfliktus, kurie lydi ūkinių pastatų ir gyvenamųjų pastatų artumą – pabrėžia MKiŚ ekspertai.
Tačiau, kaip sakoma, „kiekviena lazda turi du galus“, naujai patvirtinti savivaldybių bendrieji planai nebūtinai saugo žemės ūkio gamybą, ypač jei aplink mažesnius ūkius daug gyvenamųjų pastatų.
Gali pasirodyti, kad valdininkai, tvirtinantys bendruosius savivaldybių planus, gali pakeisti žemės paskirtį iš žemės ūkio ir gyvulininkystės į gyvenamąją.
Kai kuriose vietose, pavyzdžiui, Vroclave, jau tvirtinami bendrųjų planų pakeitimai, keičiant žemės ūkio paskirties žemės ir žemės ūkio produkcijos paskyrimą gyvenamajai paskirčiai, nors tokia žemės ūkio paskirties žemė gali būti derlinga.
Turtingi plėtotojai ir investuotojai turi didesnę veiksmų laisvę, nes gali paskatinti ir paveikti savivaldybių įstaigas keisti žemės ūkio paskirties žemės paskirtį statyboms bendruosiuose planuose.
Todėl redakcijoje manome, kad naujieji bendrieji planai nebūtinai turi būti naudingi mūsų veisėjui jo komunoje.
Tokius bendruosius planus valdžios institucijos gali patvirtinti ūkininkų ir smulkesnių augintojų nenaudai ir perskirti jų žemės ūkio paskirties žemę gyvenamųjų namų plėtrai.
Gerai, bet mūsų veisėjas paklausė, kaip jis gali apsisaugoti atsiribodamas nuo šio gyvenamojo namo.
Žalioji juosta, skirianti veisimo pastatus nuo gyvenamųjų pastatų. Kas už jį atsakingas?
Pagal paskelbtą Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerijos techninių sąlygų reglamentą „Techninės sąlygos, kurias turi atitikti žemės ūkio statiniai ir jų vieta“, šio reglamento 13 str.
Aplinkai apsunkinančių žemės ūkio konstrukcijų vieta
str. 13 Žemės ūkio paskirties statiniai, kurie apsunkina aplinką, ypač dėl dulkių, kvapų ar nuodingų medžiagų, turi būti izoliuoti nuo gretimų teritorijų žaliąja juosta, sudaryta iš vidutinio ir aukšto stiebo augalijos).
Bet kas statys šią žaliąją juostą? Vystytojas, statybinio sklypo savininkas ar veisėjas? Juk kažkas nusipirko sklypą vienkiemiams statyti prie paukštyno. Jam buvo žinoma, kad šioje vietovėje vykdoma paukštininkystė ir dėl to skleidžiamas kvapas, tad kodėl nusprendė pirkti (tikriausiai pigesnį) sklypą.
Todėl statinio sklypo vystytojas ar savininkas turėtų užtikrinti gyvenamųjų pastatų atskyrimą nuo ūkio. Kodėl mes taip manome?
Nes vystytojas tik stato, o žemės ūkio objektai buvo pastatyti prieš 45 metus, kai šioje agrarinėje teritorijoje nebuvo nei namų, nei gyvenamųjų pastatų.
Bet kokio pločio turėtų būti toks diržas? O ar veisėjas turėtų dalyvauti jos įgyvendinimo kaštuose? Apie tai klausėme Kultūros ir tautinio paveldo ministerijos ekspertų.
Ką mums pasakojo Kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos ekspertai:
Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerijos reglamento dėl žemės ūkio statinių techninių sąlygų aiškinimas nepatenka į Aplinkos ir aplinkos ministerijos kompetenciją.
Todėl kreipėmės į Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministeriją išaiškinti šį klausimą ir paskelbsime kitame straipsnyje.
Kaip arti gyvenamasis namas gali būti kalakutų fermos, remiantis galiojančiais teisės aktais?
Pagal Aplinkos apsaugos ministerijos gaires ir įstatymo projektą dėl planuojamų žemės ūkio projektų minimalaus atstumo šis minimalus atstumas turėtų būti maždaug 500 m, tačiau tai tik rekomenduojamas atstumas.
Prisiminkime, kad šis principas turėtų galioti abiem pusėms – ne tik naujai statomiems ūkiams, bet ir gyvenamiesiems namams. Ką tai reiškia?
Tai reiškia, kad jei prie ūkio statomi vienbučiai ar sublokuoti namai, vystytojas taip pat turėtų paisyti šio minimalaus 500 m atstumo.
Įstatymas dėl minimalaus atstumo planuojamam žemės ūkio sektoriaus projektui nebuvo patvirtintas, priimtas Seime ir Senate ir jo nepasirašė Lenkijos Respublikos Prezidentas. Tai tiesiog įstrigo įstatymų leidybos šaldytuve.
Todėl ir paklausėme Aplinkos apsaugos ministerijos, ar neplanuojama grįžti prie šio įstatymo projekto tvirtinimo?
Šiuo metu aplinkos apsaugos teisės aktai nenurodo minimalaus atstumo gyvulių auginimo ir veisimo projektams nuo gyvenamųjų pastatų. 2021 metais parengtame kvapų akto projekte buvo daroma prielaida, kad toks minimalus atstumas turėtų būti nuo 200 m iki 500 m – priklausomai nuo projekto dydžio, perskaičiuojant į didelius konversijos vienetus (DJP). Tačiau akto teisėkūros procesas nebaigtas – pabrėžia Aplinkos apsaugos ministerijos ekspertai.
Ir jie priduria:
Šiuo metu Klimato ir aplinkos ministerija planuoja užsakyti ekspertinę išvadą „Kvapų koncentracijos emisijos lygių analizė ir nustatymas pasirinktoms pramonės šakoms ir projektams, galintiems sukelti kvapų trikdymą“, kuri bus panaudota rengiant visapusį teisinį sprendimą, reglamentuojantį kvapų atsiradimą. nemalonaus kvapo reiškinys. Planuojama, kad teisėkūros procesas prasidės 2025 m.
Taigi šiuo metu kalakutų augintojams, kaip ir Kultūros ir Aplinkos ministerijos ekspertams, galime tik rekomenduoti, kad atstumas nuo jo ūkio iki gyvenamųjų pastatų būtų ne mažesnis nei 500 m. Tačiau šis atstumas nėra sankcionuotas bet kokios teisinės nuostatos.
Remiantis Aplinkos ir aplinkos apsaugos ministerijos eksperto išvada „Saugūs atstumai nuo pastatų projektams, kurių eksploatavimas susijęs su kvapų atsiradimo rizika“, buvo rekomenduojamas minimalus 500 m atstumas, pvz., ūkiams nuo 210 DJP, t.y., nuo 8750 vnt kalakutų. todėl ši rekomendacija taikoma aprašytam kalakutų ūkiui. Tačiau tai tik rekomendacija, teisiškai neįpareigojanti.
Kalbant apie žemės ūkio sektorių (ūkinių gyvūnų veisimą ir veisimą), atkreiptas dėmesys į esamą įstatymo projektą dėl minimalaus atstumo iki planuojamo žemės ūkio sektoriaus projekto, kurio eksploatavimas gali būti susijęs su nemalonaus kvapo rizika, joje priimtos prielaidos dėl minimalaus atstumo nuo pastatų nustatymo, atsižvelgiant į gyvūnų skaičių, išreikštą DJP (dideliais konversijos vienetais) kaip tiesine funkcija intervale nuo 210 (t. y. nuo 8 750 kalakutų) iki 500 DJP. Ši funkcija iš tikrųjų įgauna galios funkcijos formą, kuri atsiranda dėl psichofizinių dėsnių, taikomų ir uoslei. Šiam sektoriui buvo pasiūlyta priimti pastovų minimalų atstumą (lygų 500 m), nustatytą remiantis empiriniais tyrimais, aprašytais šios temos literatūroje.
Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad mūsų veisėjas yra saugus…
Oficialūs gyventojų skundai iš tiesų gali apriboti paukštyno gamybą
Deja, mūsų paukščių augintojui vis dar galioja Aplinkos apsaugos įstatymo, t.y. Aplinkos apsaugos įstatymo, nuostatos, kurios apima:
- str. 362 skyrius 1 d., suteikiant teisę aplinkos apsaugos institucijai (starostai ar vaivadijos maršalui), tuo atveju, kai aplinką besinaudojantis subjektas daro neigiamą poveikį aplinkai, sprendimu nustatyti įpareigojimą apriboti jos poveikį aplinkai ir , pablogėjus aplinkos būklei dėl subjekto veiklos, atkurti aplinką iki tinkamos būklės;
- str. 363, suteikiantis galimybę savivaldybės seniūnui, merui ar miesto prezidentui sprendimu įpareigoti fizinį asmenį, kurio veikla daro neigiamą poveikį aplinkai, per nustatytą terminą atlikti veiklą, kuria siekiama apriboti neigiamą poveikį aplinkai. ?
Tad pasiteiravome Aplinkos apsaugos ministerijos, ar dėl gyventojų skundų veisėjas turės apriboti savo veiklą pagal Aplinkos apsaugos įstatymo (lenkų aplinkos apsaugos įstatymo) nuostatas?
Esant apsunkinančiai veiklai ir neigiamam įrenginio poveikiui aplinkai, aplinkos apsaugos institucijos gali naudoti Aplinkos apsaugos įstatyme numatytas teisines priemones neigiamam poveikiui mažinti. Priklausomai nuo projekto tipo, aplinkos apsaugos institucija yra vaivadijos maršalka arba pavieto starostė, komunos vadovas, meras, miesto prezidentas – pabrėžė Aplinkos apsaugos ministerijos ekspertai.
Todėl, jei gyventojai pateikia oficialius skundus, savivaldybės institucijos gali apriboti jo gamybą administraciniu sprendimu.
Be to, str. Aplinkos apsaugos įstatymo 362 ir 363 straipsniai leidžia aplinkos apsaugos institucijoms nustatyti įpareigojimą riboti poveikį aplinkai taikant tinkamus techninius ar organizacinius sprendimus. Tai gali reikšti papildomų išlaidų kalakutų augintojui.
Tačiau vadovaujantis 2008 m. Aplinkos apsaugos įstatymo 237 str., įrenginį eksploatuojantis subjektas gali būti įpareigotas parengti ir pateikti ekologinę apžvalgą. Atliekant ekologinę apžvalgą turėtų būti nustatytos pastebimo neigiamo poveikio aplinkai, įskaitant nemalonų kvapą, priežastys ir pasiūlyti sprendimai, kurie prisidėtų prie nemalonaus kvapo problemos sprendimo konkrečioje teritorijoje – reziumuoja Aplinkos apsaugos ministerijos ekspertai.
Neturime gerų naujienų nei kalakutų augintojui, nei visai paukštininkystės pramonei
Deja, Kultūros ir Aplinkos apsaugos ministerijos ekspertų atsakymai aiškiai rodo, kad dėl augančios gyvenamųjų namų plėtros sumažėjusi produkcija susiduria ir paukščių augintojams. Ir, deja, tai, kad ferma buvo pastatyta pagal statybos įstatymą ir Vietos plėtros planą, visiškai neapsaugos ūkininkų, tarp jų ir smulkesnių veisėjų.
Pasirodo, Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatos suteikia įrankius ir teisinius instrumentus besiskundžiantiems namų savininkams, kurie gali nukreipti skundus į savivaldybių institucijas. Ir tada vaivadijos maršalka ar pavieto Starosta arba komunos vadovas, meras, miesto prezidentas gali tiesiog apriboti gamybą savo sprendimu.
Ir, kaip žinome, šiais laikais, kai krenta žemės ūkio gamybos pelningumas, tai yra posakis „mirties nuosprendis“ selekcininkams.