Balansas turi būti teigiamas
Pagrindas planuojant, kaip padidinti humuso kiekį dirvožemyje, yra dirvožemio organinių medžiagų balansas. Dėl šakniavaisių, šakniavaisių ir silosuotų kukurūzų labai sumažėja organinių medžiagų (MO) kiekis dirvožemyje. Javai ir aliejiniai augalai, tokie kaip rapsai, pasižymi mažesniu, bet ir neigiamu organinių medžiagų skilimo koeficientu. Savo ruožtu prie organinių medžiagų kaupimosi prisideda ankštinių augalų, žolių ar jų mišinių auginimas, taip pat organinių trąšų įterpimas į dirvą.
Jei tam tikrame lauke auginami augalai ir naudojamos trąšos leidžia išlaikyti teigiamą dirvožemio organinių medžiagų balansą, galime manyti, kad dirva bus praturtinta humusu. Kuo daugiau humuso, tuo geresnės dirvožemio savybės, įskaitant: jo struktūra, vandens kaupimas ir maisto medžiagų prieinamumas augalams.
Žinoma, tai paprasta tik teoriškai. Deja, tikrovės ūkiuose ir žemės ūkio produktų rinkose kartais verčia keisti sėjomainą su neigiamu MO balansu. Tačiau verta atminti, kad dirvožemio humusą ardančių rūšių auginimą galima „neutralizuoti“ įvedant kitus organinės medžiagos šaltinius ir išlaikant teigiamą balansą. Laikotarpis po derliaus nuėmimo suteikia puikias galimybes pasirūpinti dirvožemio būkle.
Skaityti daugiau
Sugauti pasėlius burokėliams ir bulvėms
Palikite šiaudus ir pasirūpinkite jų skilimu
Ūkiuose, kuriuose auginama gyvulinė produkcija, po derliaus nuėmimo ant ražienų įterpiamos natūralios trąšos, kurios ženkliai praturtina dirvą humusu. Šiuo atžvilgiu ypač naudingas kompostuotas mėšlas ir sendintas kompostas.
Ūkiuose, kuriuose nėra gyvulių, po derliaus nuėmimo lieka daug šiaudų, kurie turėtų likti lauke ir patekti į dirvą kaip vertinga trąša, prisidedanti prie dirvožemio humuso susidarymo. Darant prielaidą, kad į dirvą įvesta 5 t/ha javų šiaudų, kuriuose anglies kiekis yra 40 proc. dirvą praturtiname 2 t/ha organinės anglies. Su javų šiaudų humifikacijos koeficientu 25%. galime teigti, kad tokiu šiaudų kiekiu dirvoje „pastatysime“ 0,5 t/ha naujai sukurto humuso.
Kad į dirvą įterptų šiaudų transformacijos ir dirvos humuso susidarymo efektyvumas būtų kuo didesnis, turi būti įvykdytos kelios sąlygos. Pirmasis yra tinkamas dirvožemio pH, nes tik esant reguliuojamam pH, humifikacija įvyks taip, kaip turėtų. Laikotarpis po derliaus nuėmimo taip pat svarbus kalkinimo metas, kurį papildo pastangos kaupti dirvožemį humusui.
Pasirūpinti, kad šiaudai dirvoje greitai suirtų, verta juos gerai susmulkinti, tolygiai paskleisti lauke ir ne per giliai sumaišyti su žeme. Atsižvelgiant į ūkio strategiją, šiaudus verta patepti azotu, kalkėmis (bet niekada vienu metu azoto ir kalkių) ar mikrobiologiniais preparatais.
Skaityti daugiau
Kiek azoto reikėtų duoti šiaudams skaidyti?
Sugauti pasėliai daro stebuklus
Dar viena idėja aprūpinti dirvą organinėmis medžiagomis ir statybiniais blokais dirvožemio humuso susidarymui – auginti tarpinius augalus. Šiuo požiūriu didelę vertę turi posėlis ir žieminiai tarpiniai pasėliai, kiek mažiau vertingi ražieniniai tarpiniai pasėliai.
Vienas iš svarbiausių tarpinių kultūrų auginimo tikslų – kad augalai išaugintų didelę biomasę, kuri bus dirvožemio organinių medžiagų šaltinis. Kalbant apie dirvožemio humuso susidarymą, didelę reikšmę turi dengiančių pasėlių vystymosi stadija, kai tvarkoma dirva. Greitai sunaikintoje tarpinio pasėlio biomasėje žalioje būsenoje yra daugiau azoto ir mažiau anglies. Jis greitai mineralizuojasi ir mažiau drėkina. Daugelio ūkininkų nuomone, tarpinių kultūrų naikinimas „žaliuoju“ yra naudingas dirvožemiui dėl siauro C:N santykio ir cukrų tiekimo į dirvą, o tai palaiko dirvožemio biologinį aktyvumą.
Vėlesniuose vystymosi etapuose, pvz., po žydėjimo, auginamiems pasėliams, panašiems į šiaudus, būdingas didesnis anglies kiekis biomasėje. Toks tarpinis pasėlis suirs ilgiau, bet svarbesnis dirvožemio humuso susidarymo procese.
Skaityti daugiau
Tarpinių kultūrų privalumai ir trūkumai
Verta atsisakyti arimo
Naudojama žemės dirbimo sistema turi didelę reikšmę humuso ištekliams dirvoje. Jo statybai palanku konservuoti, bearimas. Savo ruožtu tradicinis žemės dirbimas plūgu sukelia dirvožemio humuso degradaciją. Arimas stipriai prisotina deguonimi ir įkaitina dirvą, o tai padidina anglies oksidacijos, kuri yra pagrindinė humuso sudedamoji dalis, intensyvumą. Daroma prielaida, kad 20 metų intensyvaus kultivavimo plūgais gali būti prarasta 50 proc. dirvožemio organinės medžiagos.
Nearimo įdirbimo sistemose organinių medžiagų mineralizacija dirvožemyje yra mažesnė maždaug 150-200 kg/ha lyginant su plūgu. Ilgai naudojant tausojantį žemės dirbimą, dirvoje padidėja humuso kiekis.
