Šią vasarą pirmaisiais specialiaisiais skrydžiais tarp Rygos ir Liepojos lėktuvai skraidino vidutiniškai 70 keleivių arba maždaug pusę galimo skaičiaus, praneša Lsm.lv Šią vasarą skrydžiams Liepojoje vyksta ypatingi įvykiai – etapas pasaulio ralio čempionato ir vieno didžiausių Baltijos šalyse Summer Sound muzikos festivalių. Norint atkurti reguliarų eismą, Liepojos meras tikisi sulaukti paramos iš valstybės. Ar taip gali atsitikti? Kokie yra šių specialių skrydžių privalumai? Šeši skrydžiai ten ir šeši atgal. Tiek skrydžių tarp Rygos ir Liepojos šią vasarą parūpino „airBaltic“, kuri 2020-aisiais, Latvijoje siaučiant COVID-19 pandemijai, nutraukė ryšį tarp dviejų miestų. Paskutinis skrydis išskrido tų metų spalį. Skrydžiai tarp Rygos ir Liepojos buvo atnaujinti tik šią vasarą. Tiesa, tai specialūs skrydžiai. Nuo liepos 11 iki liepos 22 dienos į Liepoją galite skristi ketvirtadieniais ir sekmadieniais, o atgal – penktadieniais ir pirmadieniais. Šiuo metu sostinėje prasidės Pasaulio ralio čempionato, arba WRC, etapas, kuris tęsis Kuržemėje, įskaitant Liepoją, į kurią galima skristi rugpjūčio pradžioje, kai vienas didžiausių muzikos festivalių Baltijos šalyse Mieste tikimasi „Summer Sound“. Iš Rygos lėktuvas išskrenda po 23 val., o iš Liepojos – prieš šeštą ryto. Skrydžio mokestis fiksuotas – 39 eurai. Tačiau iki kitos savaitės trečiadienio „airBaltic“ akcija siūlo net pusę bilietų kainos. Verslininkas Marcis Veits iš Liepojos planuoja pasinaudoti vieninteliu vidaus skrydžiu Latvijoje. „Manau, kad skrydžių poreikis turėtų būti aktualizuotas, nes skrydžių kainos nėra tokios didelės, kaip gali atrodyti, nes laikas, kurį sutaupote kelyje, yra nepamatuojamas, jau nekalbant apie automobilių sunaudojamus degalus ir resursus. mano nuomone, taip pat yra labai pelninga“. Galimybė skristi į Liepoją patraukli ir anonimu norėjusiai likti vaikų mamai iš Rygos pakraščio. Nors ji mano, kad kaina yra tinkama, skrydžių tvarkaraščiai neleidžia jos šeimai skristi. „Tai absoliučiai nepatogus tvarkaraštis, o šeimoms su vaikais visiškai nepriimtinas, nes keliautojams ir turistams, ir visiems besidomintiems, ir verslo žmonėms, kurie galėtų būti vienas iš klientų, galinčių keliauti tarp Rygos ir Liepojos, skrendančių po to. 23:00 yra labai nepatogu. Skrydžių laikai buvo parinkti taip, kad Rygos oro uoste lieponiečiai galėtų ryte persėsti į lėktuvą ir vykti į kitą kryptį, o vakare grįžti į Liepoją nenakvodami Rygoje. „airBaltic“ tai paaiškino Latvijos radijui. Per keturis šios vasaros skrydžius lėktuvai vidutiniškai skraidino apie 70 keleivių arba tik apie pusę. Panaši situacija ir dėl būsimų skrydžių, sakė oro linijų atstovas Augustas Zilbertsas, sakydamas, kad dalis keleivių naudojosi jungiamaisiais skrydžiais, tai yra keliavo iš užsienio ir persėdo Rygoje. „Idealiomis sąlygomis lėktuve taip pat turėtų būti užpildytos visos vietos, kad tai būtų kuo ekonomiškiau, tačiau reikia turėti omenyje, kad tokia „iššokančiųjų langų“, tai yra specialiai organizuotų skrydžių, koncepcija yra naujovė, savaip eksperimentas, todėl šį rodiklį galima laikyti patenkinamu“, – aiškino Zilbertsas. Laukdami artėjančių įvykių Liepojoje, keleiviai pradėjo greičiau pirkti bilietus. Išaugęs aktyvumas gali būti susijęs su kainų mažinimu, kurį „airBaltic“ imasi siekdama pritraukti daugiau keleivių. Nepaisant to, kad daugelis žmonių nori reguliariau skraidyti tarp dviejų miestų, bendrovė neplanuoja atnaujinti reguliarių skrydžių, sakė Zilbertsas. „Mūsų skaičiavimais, atsižvelgiant į paklausą, nors ji yra, ji vis tiek nėra tokia pakankama, o esant tokiam skrydžiui, maršrutas Ryga-Liepoja-Ryga dabartinėmis sąlygomis bent sezoniškai nebūtų pelningas. Po pandemijos į tokį įprastą maršrutą negrįžome, nes „airBaltic“ flotile taip pat nebėra mažesnių tokio pat tipo orlaivių, kokius dar turėjo pandemijos metu – jie turėjo vidutiniškai kiek daugiau nei 70 sėdimų vietų“, – aiškino aviakompanijos atstovas. . Liepojos meras Gunaras Ansinas iš Liepojos partijos nekantriai laukia reguliaraus oro susisiekimo atkūrimo, pažymėdamas, kad oro susisiekimas su Ryga yra labai svarbus. „Mes daug dirbome su „airBaltic“ ir aptarėme šiuos klausimus. Žinoma, šios vasaros testas gali būti pakankamai trumpas, kad išsiaiškintume „airBaltic“ ekonominę grąžą, tačiau kartu tęsiame dialogą dėl kitų metų Latvijos vyriausybė remtų tokią programą ir projektą, kaip tai daro netoliese esančiame Palangos oro uoste, kur de minimis rėmuose yra valstybės parama skrydžiams, pavyzdžiui, į Amsterdamą ir kitiems“, – sakė A. Ansinas. Tačiau Susisiekimo ministerija atsakė, kad šiuo metu nesvarstoma galimybė bendrai finansuoti skrydžius tarp Rygos ir Liepojos, atsižvelgiant į prioritetinių infrastruktūros projektų įgyvendinimą. Be reguliaraus susisiekimo autobusais ir traukiniais tarp dviejų miestų, labai rizikinga siūlyti susisiekimą oro transportu, sako transporto ekspertas, buvęs pramonės ministras Talis Linkaits, pažymėdamas, kad finansavimo reguliariems skrydžiams Liepojos savivaldybė turėtų ieškoti savo piniginėje. Tačiau miestas pirmiausia turi įvertinti, kokie maršrutai būtų įdomūs ir kaip dažnai būtų galima vykdyti skrydžius. Kai randama pinigų savo biudžete, reikia organizuoti pirkimus ir ieškoti vežėjų, – aiškino L. Linkaits. „Grynai bandyti administraciniais metodais išspausti valstybės finansavimą vidaus skrydžiams, manau, kad tokie bandymai jau buvo ne kartą Šalis neturi pakankamai lėšų finansuoti autobusų ir geležinkelių transportą, manau, kad bus neįmanoma rasti daugiau motyvacijos ir lėšų finansuoti vidaus skrydžius Tą patį daro, pavyzdžiui, Vilnius, kuris perka ir už tai atsiskaitydamas iš mano lėšų“, – aiškino L. Linkaits. Kadangi šią vasarą specialūs skrydžiai yra pavaldūs Pasaulio ralio čempionatui ir muzikos festivaliui, į skrydžius reikėtų žiūrėti kaip į renginių rinkodaros dalį – taip Europos kelionių agentų ir operatorių asociacijos pasiuntinys, Europos kelionių agentų ir operatorių asociacijos docentas Erikas Lingeberzinas. Turība Graduate School of Business, argumentuota. „Galbūt tai yra geras pavyzdys, kaip mes, Latvija, galime pozicionuoti ir parodyti savo pajėgumus, vesdami tokius vadinamuosius puikius renginius, nes jei žvelgtume iš tokio bendro turizmo, svetingumo ir ekonomikos pusės. grąžina įvykius, tada dideli renginiai vis dažniau tampa naudojama technika, siekiant patraukti dėmesį ir sukurti šalies ar vietos įvaizdį, ar kažkokį konkretų galutinį tikslą. Todėl tai greičiau atvejis, kai ne viską galima išmatuoti tokia tiesiogine ekonomine grąža “, – sakė Lingeberzinas. Tačiau kadangi pirmaisiais skrydžiais lėktuvai buvo tik pusiau pilni, tai rodo, kad paklausa vis dar nėra tokia didelė, kad būtų galima atkurti reguliarų susisiekimą“, – apibendrino Lingeberzinas. Šiemet lygiagrečiai su valstybės subsidijuojamomis autobusų paslaugomis tarp Rygos ir Liepojos pradėjo vykdyti dviejų vežėjų komerciniai skrydžiai. Bet jau beveik metus kasdien važiuoja traukinys į Liepoją ir atgal, o sekmadieniais – du. Per pirmąjį šių metų pusmetį elektrifikuotame atkarpoje Ryga–Jelgava daugeliui buvo pervežta daugiau nei 40 tūkst. Taip buvo konstatuota bendrovėje „Pasažieru trauks“, kur jie pripažino, kad padidinti skrydžių tarp Rygos ir Liepojos skaičiaus neįmanoma. Tiesa, galbūt išeitis yra – įmonės pradėjo rinkti šešių automobilių traukinį iš Estijos, sakė įmonės atstovas Edgars Butanas. „Šis naujas šešių vagonų traukinys gali pasirodyti šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje. Viena galimybė būtų atitinkamai paleisti maršrutu Ryga-Liepaja. “ Boutansas teigė, kad šešių vagonų traukinyje galės sėsti apie 470 keleivių. Tai bent dvigubai daugiau nei dabartiniame dyzeliniame traukinyje Ryga-Liepoja.
