Policijos komisariato (KGP) duomenys aiškiai rodo, kad vagysčių iš parduotuvių mastai neabejotinai mažėja, bent jau statistine prasme. Anot jų, 2024 metų pirmąjį pusmetį buvo diagnozuota per 17,1 tūkst. vagysčių iš parduotuvių nusikaltimų. Tai 28,5% mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai tokių atvejų buvo mažiau nei 24 tūkst.
– Veikiausiai pramonė jau patyrė didžiausią vagysčių bangą, kilusią dėl praeities krizių. Taip pat turėtume atsižvelgti į prevencines priemones, kurių ėmėsi mažmenininkai, ir saugumo sistemų patobulinimus, kurie taip pat galėjo prisidėti prie šių nuosmukių, sako komercinių objektų apsaugos specialistas Łukasz Grzesik.
Ekspertų nuomone, šios situacijos negalima sieti su įstatymų pasikeitimu. Nuo 2023 metų spalio mėnesio pasikeitė nuostatai dėl ribos tarp baudžiamojo nusižengimo ir vagystės nusikaltimo. Jis buvo padidintas nuo 500 zlotų iki 800 zlotų, todėl analizuojamais laikotarpiais galiojo skirtingos sumos, virš kurių įvykis buvo priskirtas vagystės nusikaltimui.
– Mano nuomone, tai galėjo turėti tam tikrą įtaką minėtajam. duomenis, tačiau kartu nemanau, kad tai buvo pagrindinė minėtų nuosmukių priežastis. Greičiau nusikaltėliai prisitaikė prie esamos situacijos. Ir jie žiūri, kas bus toliau su reglamentais, žinoma, tęsdami savo nusikalstamą veiklą – komentuoja „Offerista Group“ ekspertas Robertas Biegajus.
Be to, Biegajus teigia, kad vagysčių nusikaltimų mažėjimui įtakos turi ir mažėjanti infliacija. Tai reiškia, kad tokiam žingsniui gali pasiryžti mažiau žmonių. Łukaszas Grzesikas tai mato panašiai. Kaip pastebi jis, anksčiau ekonominio spaudimo nedideles ir bendras vagystes darę žmonės, kuriems anksčiau to nereikėjo daryti, dabar savo veiklą nutraukė.
– Pagerėjo jų ekonominė padėtis arba jie patyrė teisines pasekmes, kurios galėjo atgrasyti. Žinoma, neturėtume pamiršti ir kitų mažmeninės prekybos pramonės problemų, pavyzdžiui, prevencinių veiksmų, kuriais siekiama atremti vagysčių iš parduotuvių bangą, kuri taip pat prisidėjo prie tokios padėties, – vardija Grzesik.
Kaip teigia Robertas Wodejko, saugumo ekspertas iš Žemutinės Silezijos universiteto DSW Vroclavo, aukščiau pateiktų statistinių duomenų negalime tiesiogiai paversti vagysčių iš parduotuvių nusikalstamumu mažėjimu dėl, be kita ko, pakeisti įstatymą. – Norint tinkamai įvertinti situaciją, reikėtų pateikti papildomus statistinius duomenis, nurodančius, kiek per pirmąjį šių metų pusmetį gavo pranešimus apie 501–800 zlotų vertės daiktų vagystę. Pridėjus šį skaičių prie aukščiau pateiktų nustatytų nusikaltimų, būtų galima susidaryti realų, objektyvų situacijos vaizdą – analizuoja ekspertas.
Be to, eksperto nuomone, kasmetiniam šių nusikaltimų mažėjimui įtakos galėjo turėti ir daugelio parduotuvių Lenkijoje paslaugų teikimo sustabdymas arba nutraukimas. Tai buvo ypač akivaizdu pastaraisiais mėnesiais dėl padidėjusių tokio tipo verslo išlaidų. Todėl vietų, kur būtų galima įvykdyti tokias vagystes, yra mažiau.
– Konkrečios kategorijos nusikaltimų padarymo priežasčių, mano nuomone, turime ieškoti daugelio veiksnių atžvilgiu. Statistiniai duomenys turėtų parodyti šios problemos mastą, tačiau norint objektyviai įvertinti besikeičiančias tendencijas, reikia turėti daug papildomos informacijos. Negalite pasikliauti vien skaičiais, aiškina ekspertas iš Žemutinės Silezijos universiteto DSW Vroclavo.
Ankstesniais metais policijos statistika rodė nuoseklų ir didelį vagysčių iš parduotuvių skaičiaus augimą, o dabar pirmą kartą per ilgą laiką galime pastebėti mažėjimą šioje srityje. Tačiau duomenys apie tokio pobūdžio prekybos įvykių mastą vis tiek gali kelti nerimą.
– Vagysčių skaičių lemia gyvenimo sąlygos ir savijauta, tai liudija vartotojų rodikliai. Vaidmuo vadinamasis profesionalių vagysčių, kurias įvykdė organizuotos nusikalstamos grupuotės, – sako Ekonominio dialogo forumo asociacijos viceprezidentas daktaras Andrzej Maria Faliński. – Pasirodo, tokios grupuotės turbūt kiek rimčiau pasveria apsisprendimą rizikuoti vagyste. Prekių prieinamumas ir pirkimo sąlygos „gadina“ nelegalią rinką. Taip pat diegiamos tolimesnės kartos saugumo priemonės ir jų daugėja, tad rizika didėja, atkreipia dėmesį ekspertas.
Robertas Biegajus savo ruožtu pabrėžia, kad turime pamatyti, kas iš tikrųjų nutiks ateinančiais ketvirčiais. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad vagysčių klausimas Lenkijoje jau daugelį metų yra gana komplikuotas ir visada praktiškai susijęs su ekonomine ir socialine situacija, todėl ilgesnius scenarijus sudaryti nėra lengva užduotis.
– Kol kas pagal įvykių skaičių atrodo neblogai, bet dar prisiminkime, kad iš tikrųjų lyginame du itin skirtingus laikotarpius, tai yra didžiausio kainų kilimo parduotuvėse (įskaitant infliaciją) ir didelių mažėjimo momentų. . Ir čia reikia būti gana atsargiems, kad nesuklystumėte – perspėja „Offerista Group“ ekspertas.
Nacionalinio policijos komisariato duomenys taip pat rodo, kad pirmąjį šių metų pusmetį rasta kiek daugiau nei 125,7 tūkst. vagystės mažose ir didelėse parduotuvėse nusikaltimus. Tai 12,4% mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai tokių atvejų užfiksuota kiek daugiau nei 143,5 tūkst.
– Tai patvirtina bendrą tendenciją. Geriau uždirbame, kainos nekyla, todėl vagiame mažiau. Negalime sau leisti rizikuoti dėl vagystės. Tai taikoma visoms parduotuvėms, komentuoja dr. Faliński. – Mažuose filialuose matome vis didesnį šiuolaikinių saugumo priemonių vaidmenį, pavyzdžiui, dėl įrangos standartų, kurių tikisi franšizės davėjai, – atkreipia dėmesį jis.
Tačiau tokio pobūdžio nusikaltimų atveju dauguma pažeidimų vis dar įvyksta didelio formato parduotuvėse. Pirmąjį šių metų pusmetį jų buvo beveik 103 tūkst. 2023 metais užregistruota kiek daugiau nei 114,6 tūkst. Savo ruožtu mažųjų parduotuvių atveju šių metų rezultatas – kiek daugiau nei 22,7 tūkst. Metais anksčiau buvo mažiau nei 29 tūkst. Ekspertai tai aiškina anonimiškumo jausmu, plačiu prekių asortimentu ir galimybe būti tarp vartotojų minios.
– Vagystę darantys žmonės vis dar mieliau renkasi aglomeracijas, kuriose yra daugiau daugiasluoksnių įrenginių. Tokiose vietose yra geresnis pasirinkimas ir lengviau nuslėpti ketinimą vogti, kai darbuotojai yra užsiėmę kitų klientų aptarnavimu, – sako Łukasz Grzesik. – Savo ruožtu maži formatai yra smulkių vagysčių, dažniausiai vykdomų einamiesiems poreikiams, sritis. Reguliariai juos pasigaminti sunkiau, nes lengviau aptikti – sako komercinių objektų apsaugos specialistas – pabrėžia jis.
Specialistų teigimu, sunku aiškiai nurodyti, koks gali būti antrasis 2024 metų pusmetis pagal vagysčių skaičių tiek nusikaltimų, tiek tokio pobūdžio nusižengimų prasme, nes jų skaičiui įtakos turi daug veiksnių. Tuo tarpu ekonominės situacijos raida vis dar labai neaiški.
– Tikėtina, kad infliacija padidės. Jei to nekompensuos neatidėliotinas atlyginimų padidinimas, tai iškart pamatysime vartotojų ir darbuotojų vagysčių statistikoje – prognozuoja daktaras Andrzej Maria Faliński. – Aukšta riba tarp nusižengimo ir nusikaltimo tai tik palengvins. Metų pabaigoje didelę įtaką vagysčių gausėjimui turės „dovanų“ šventės, – apibendrina jis.
