- JAV valstybės departamentas pareiškė, kad 2015 metų Irano branduolinio susitarimo atgaivinimas šiuo metu neįtrauktas į darbotvarkę.
- Naujasis Irano užsienio reikalų ministras tvirtina, kad susitarimas turi būti peržiūrėtas dėl pasibaigusių sąlygų ir besikeičiančių pasaulinių aplinkybių.
- Nors JAV tebėra įsipareigojusi užkirsti kelią branduoliniam Iranui, diplomatiją jos laiko geriausiu keliu į priekį.
- Artėjantys JAV prezidento rinkimai ir besitęsiantys konfliktai Ukrainoje bei Gazoje situaciją dar labiau apsunkina.
Irano branduolinio susitarimo atgaivinimas vis dar neįtrauktas į Bideno administracijos darbotvarkę, rugpjūčio 26 d. pareiškė JAV valstybės departamento atstovas, Teheranui paraginant „naujų derybų“ dėl susitarimo atnaujinimo, kol jis gali būti atgaivintas.
Naujasis Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araqchi praėjusią savaitę pareiškė, kad susitarimas „negali būti atgaivintas dabartine forma“ dėl pasibaigusių laikino galiojimo sąlygų, ir reikalavo naujų derybų, kad susitarimas būtų atgaivintas.
Tačiau Valstybės departamento atstovas RFE/RL sakė, kad Bendras visapusiškas veiksmų planas (JCPOA), kaip oficialiai žinomas 2015 m. branduolinis susitarimas, „šiuo metu nėra svarstomas“. Jungtinės Valstijos vienašališkai pasitraukė iš susitarimo 2018 m., valdant tuometiniam JAV prezidentui Donaldui Trumpui.
„Jungtinės Valstijos vienaip ar kitaip užtikrins, kad Iranas niekada neturės branduolinio ginklo, ir mes esame pasirengę panaudoti visus nacionalinės galios elementus, kad užtikrintume tą rezultatą“, – sakė atstovas.
Vis dėlto Vašingtonas mano, kad „diplomatija yra geriausias būdas pasiekti tvarų ir veiksmingą sprendimą“, sakė atstovas.
Per televizinį interviu Araqchi pripažino, kad iš naujo derėtis dėl susitarimo būtų sudėtinga.
„Šį dokumentą būtinai reikia atversti iš naujo ir jo dalis keisti. Tai nėra lengva užduotis, nes vėl atidarius dokumentą, jį sudėti bus sudėtinga“, – sakė jis tiesioginiame televizijos interviu.
Situaciją dar labiau apsunkina lapkritį įvykę JAV prezidento rinkimai ir Ukrainoje bei Gazoje vykstantys karai.
Araqchi sakė, kad Ukrainos karas „giliai paveikė europiečių požiūrį į saugumą“, o Gazos konfliktas „visiškai pakeitė padėtį regione“.
Ministras, kuris buvo vienas iš Irano ir šešių didžiųjų pasaulio valstybių susitarimo sumanytojų, sakė, kad nuo 2021 metų vykstančių derybų formatas dėl susitarimo atgaivinimo nebegali būti sėkmingas.
„Reikia naujų derybų“, – pridūrė Araqchi.
Susitarimas apribojo Irano branduolinę programą ir apribojo urano sodrinimą iki 3,67 proc. Mainais JAV panaikino sankcijas, kurios uždusino Irano ekonomiką ir energetikos sektorius.
Tačiau D. Trumpas 2018 metais pasitraukė iš JAV iš susitarimo ir vėl įvedė sankcijas, kurios buvo atšauktos pagal jo sąlygas. Iranas atsako palaipsniui mažindamas savo įsipareigojimus ir šiuo metu sodrina uraną 60 proc.
Araqchi, tuomet buvęs užsienio reikalų viceministru, vadovavo Irano derybų grupei, kai Teheranas ir Vašingtonas 2021 m. balandį pradėjo netiesiogines derybas dėl susitarimo atkūrimo. Derybos nutrūko, kai Irane į valdžią atėjo kietos linijos prezidentas Ebrahimas Raisi ir į mūšį įsitraukė nauja derybininkų komanda.
Tačiau derybos buvo sustabdytos 2022 m. rugsėjį po šalies masto protestų, kurie Iraną krėtė kelis mėnesius. Per neramumus žuvo šimtai žmonių, valdžiai sugriežtinus demonstracijas.
Naujasis Irano prezidentas Masudas Pezeshkianas, kuris pakeitė Raisį po to, kai šis žuvo sraigtasparnio katastrofoje anksčiau šiais metais, pažadėjo įsitraukti į Vakarus.
Tačiau galutinis Irano sprendimus priimantis asmuo yra aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei, kuris gyrė konservatorių pastangas išplėsti šalies branduolinę programą.
RFE/RL
Daugiau populiariausių skaitinių iš Oilprice.com
