
- JAV apkaltino Kiniją teikiant didelę pagalbą Rusijos karo pastangoms, įskaitant karines technologijas.
- Kinija ir Rusija surengė didelio masto bendras karines pratybas Ramiojo vandenyno ir kituose regionuose.
- Auganti Kinijos ir Rusijos partnerystė kelia susirūpinimą dėl jų įtakos Ramiajame vandenyne ir už jo ribų.
Jungtinės Valstijos apkaltino Kiniją teikiant „labai didelę“ pagalbą Rusijos karo pastangoms, kai Pekinas ir Maskva surengė didžiules karinio jūrų laivyno ir oro pratybas, apimančias abu pusrutulius.
Štai kas vyksta.
Perspektyvos paieška: JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Kurtas Campbellas žurnalistųgrupei Briuselyje rugsėjo 10 d. pasakė , kad Pekinas nebetiekia vien tik dvejopo naudojimo prekių, kurias būtų galima panaudoti kariniams tikslams, bet dabar aiškiai dirba siekdamas „padėti išlaikyti, kurti, ir įvairinti įvairius Rusijos karo mašinos elementus“.
„Matome pastangas aukščiausiu abiejų vyriausybių lygiu bandyti paslėpti ir apsaugoti tam tikrus šio nerimą keliančio bendradarbiavimo elementus“, – sakė Campbellas.
Mainais aukšto rango pareigūnas sakė, kad Maskva pradėjo suteikti Pekinui prieigą prie povandeninių laivų, raketų ir kitų griežtai saugomų karinių technologijų, kurių ji istoriškai priešinosi duoti Kinijai.
„Rusijos teikiami pajėgumai yra parama tose srityse, kuriose anksčiau ji buvo atvirai nenorėjusi tiesiogiai bendrauti su Kinija“, – sakė Campbellas. „Esame susirūpinę dėl tam tikro skaičiaus karinių arenų, kuriose, atrodo, esama ryžto suteikti Kinijai didesnę paramą.
Šie kaltinimai yra iki šiol nedviprasmiškiausi JAV pareigūno komentarai apie tai, kaip glaudžiai bendradarbiauja Kinija ir Rusija, ir apie didėjantį Pekino pagalbos mastą Maskvos karo pastangoms.
Apimties išplėtimas: naujosios technologijos, kuriomis, kaip teigia Campbellas, Rusija dabar dalijasi su Kinija, taip pat gali turėti didelį poveikį Ramiojo vandenyno regione, o tai buvo dalis pastarųjų pratybų „Ocean-24“ .
Karinio jūrų laivyno ir oro pratybos apėmė Ramųjį ir Arkties vandenynus bei Viduržemio, Kaspijos ir Baltijos jūras, jas sudarė daugiau nei 400 karo laivų, povandeninių laivų ir pagalbinių laivų, daugiau nei 120 lėktuvų ir sraigtasparnių bei daugiau nei 90 000 karių.
Pratybos prasidėjo rugsėjo 10 d., o baigtos rugsėjo 16 d.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, komentuodamas karinius pareigūnus, sakė, kad karo žaidynės yra didžiausios tokio pobūdžio per tris dešimtmečius ir kad jame dalyvauja Kinijos karo laivai ir lėktuvai. Kinija tai patvirtino sakydama, kad abiejų šalių kariniai jūrų laivynai kartu plauks Ramiajame vandenyne, bet nepateikė jokių detalių.
Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas sakė, kad pratybomis buvo siekiama išmokyti „atremti didelio masto potencialaus priešo agresiją iš vandenyno krypčių, kovoti su nepilotuojamais laivais, nepilotuojamais orlaiviais, ginti karinio jūrų laivyno bazes, vykdyti desantines operacijas ir lydėti transportą“.
Kodėl tai svarbu: abiejuose pranešimuose pabrėžiama, kaip abi šalys artėja ir kerta tai, kas kažkada buvo laikoma raudona linija.
Tai taip pat rodo besiplečiantį Kinijos ir Rusijos ryšių apimtį ir simbiotinį pobūdį.
Bendros pratybos padeda Maskvai siekti ilgai puoselėto tikslo – stiprinti savo, kaip Ramiojo vandenyno galios – bonafides, o Rusijai naudinga įtampa Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, nes jos atitraukia JAV nuo viso dėmesio Europai.
Panašiai Kinija turi naudos iš karo Ukrainoje, nes Amerikos ištekliai ir dėmesys nukrypsta nuo daugiau dėmesio skirti Azijos ir Ramiojo vandenyno regionams.
Neseniai Pekine įvykusiame Xiangshan forume tiek Kinijos, tiek Rusijos gynybos pareigūnai braukė į Vakarus, o Rusija pareiškė, kad JAV karinius konfliktus perkelia į Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną.
Pekino ir Maskvos santykiams vis dar yra aiškios ribos, ypač Kinijos požiūris į JAV sankcijas, tačiau nė vienai nesiruošiant sumažinti įtampos su Vašingtonu, abi šalys ryžosi plėsti partnerystę.
RFE/RL