Kroatijos gyventojai, pavargę nuo vis didėjančių kainų maisto prekių parduotuvėse ir prekybos centruose, savo pyktį ėmė reikšti pradedamu boikoto judėjimu, nukreiptu prieš mažmenininkus, kuris, panašu, plinta visuose Balkanuose.
Tai, kas prasidėjo nuo vartotojų teisių gynimo grupių raginimo internete vieną dieną neiti į parduotuves, praėjusį penktadienį lėmė daugiau nei 50 proc. pardavimų nuosmukį visoje Kroatijoje.
„Norime pasiųsti dar stipresnį signalą, kad Kroatijos rinka pagaliau turėtų būti reguliuojama ir įdiegti kontrolės mechanizmai“, – ketvirtadienį sakė vartotojų teisių gynėjas Josip Kelemen, padėjęs organizuoti boikotą.
Jo vadovaujama organizacija dabar paragino surengti platesnio užmojo protestą ir nuo ketvirtadienio savaitę boikotuoti tris didžiuosius mažmeninės prekybos tinklus – „Eurospin“, „Lidl“ ir „DM“ – dėl tariamų kainų skirtumų su kitomis ES šalimis.
Boikotas taip pat bus nukreiptas prieš „Coca-Cola“ ir kitus gazuotus gėrimus, į butelius išpilstytą vandenį ir skalbimo priemones.
Šį penktadienį kroatai taip pat buvo raginami vengti siuntų pristatymo, bankų, restoranų ir kavinių, taip pat apsipirkti internetu, apmokėti sąskaitas ar pirkti degalų, nes visą dieną vyks protestas.
Įvardydamas tai kaip bendrą „mokėjimų boikotą“, A. Kelemenas sakė, kad taip siekiama pasiųsti žinią „visiems tiems, kurie sukūrė šią nepakeliamą padėtį, šią stichinę nelaimę, ištikusią Kroatijos vartotojus, kad mums jau gana“.
Besikandžiojanti infliacija
Panašūs raginimai boikotuoti vis dažniau pasigirsta ir Balkanuose: Bosnijoje, Juodkalnijoje, Šiaurės Makedonijoje ir Serbijoje socialiniuose tinkluose skelbiama, kad šį penktadienį pirkėjai turėtų likti namuose.
Protestai Kroatijoje prasidėjo po to, kai, oficialiais duomenimis, per pastaruosius trejus metus vidutinės maisto produktų kainos išaugo daugiau kaip 30 proc., o pagrindinių produktų, tokių kaip kiaušiniai ar duona, kainos šoktelėjo atitinkamai beveik 60 ir 50 proc.
Tačiau ekonomistai teigia, kad mažmenininkai nėra labiausiai kalti dėl kainų kilimo.
Dešimtmečius mažėjanti žemės ūkio gamyba, importo antplūdis ir pernelyg didelė ekonomikos priklausomybė nuo turizmo, taip pat išpūstas viešasis sektorius, nuolatinis darbo jėgos trūkumas ir didelis 25 proc. pridėtinės vertės mokestis lėmė didžiąją dalį infliacijos.
Maisto prekių „deficitas yra didžiulis, importuojama maisto už kelis milijardus eurų. Kitose turistinėse šalyse, pavyzdžiui, Ispanijoje, to nėra. Jos sugeba pamaitinti turistus“, – sakė ekonomistas Damir Novotny.
Nepaisant ekonominių sunkumų, visuomenė vis dažniau atkreipia dėmesį į mažmenininkus, o socialiniuose tinkluose kroatai skelbia tų pačių produktų kainas užsienyje – su didžiuliais skirtumais.
Vartotojų grupės atkreipė dėmesį į vokiško prekės ženklo šampūno, kuris Kroatijoje kainuoja 3,35 euro (3,50 JAV dolerio), kainą, kuri, pasak jų, yra 130 proc. didesnė nei Vokietijoje.
Bulgarijoje tame pačiame mažmeninės prekybos tinkle šampūno buteliuko kaina yra maždaug 20 proc. mažesnė nei Kroatijoje.
Vartotojai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad užsienyje, kur vidutinis darbo užmokestis yra didesnis, vietiniai produktai kainuoja pigiau.
Portalo Index.hr paskelbtais duomenimis, kilogramas populiarių Kroatijoje gaminamų prieskonių vietoje kainuoja 7,69 euro, o Švedijos maisto prekių parduotuvių tinkle – 6,35 euro.
Išplitimas
Tačiau pyktį užsitraukė ne tik mažmenininkai, o visuomenės pyktis atsigręžė ir į vyriausybę.
„Praėjusį penktadienį boikotavau ir boikotuosiu vėl“, – sakė sostinės Zagrebo remontininkas Marko Kneževič.
„Tai taip pat žinia valdžiai, nes jos politika per daugelį metų privedė prie viso to – mes sunaikinome gamybą, bet viešasis administravimas klesti“.
Kiti pradėjo vykti per sieną į netoliese esančią Slovėniją ir Italiją ieškodami pigesnių prekių.
Vartotojų grupės ne kartą skundėsi, kad nuo 2023 m. sausio, kai Kroatija įsivedė eurą kaip savo valiutą, kainos nuolat augo.
„Tai, kas kainavo vieną (buvusią Kroatijos valiutą) kuną, dabar kainuoja vieną eurą“, – sakė Milena, pensininkė iš Zagrebo, pakartodama daugelio 3,8 mln. gyventojų turinčios šalies gyventojų jausmus.
Tuo tarpu vyriausybė penktadienį pareiškė, kad išplės produktų su nustatyta apsaugos kaina sąrašą nuo dabartinių 30 iki 70.
„Valstybė sureagavo, bet kiti taip pat turi įsitraukti“, – sakė ministras pirmininkas Andrej Plenkovič, susitikęs su mažmeninės prekybos tinklų atstovais, pridurdamas, kad ‘niekas nepyktų, jei kainos bus šiek tiek nuosaikesnės’.
Šaltinis: Fury over prices in Croatia sparks growing retailer boycotts
