„Luminor“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad penktadalis Estijos gyventojų nekaupia pinigų pensijai. Pagrindinė netaupymo priežastis – įsitikinimas, kad, nepaisant visų pastangų, infliacija suvaldys pinigų, kuriuos būtų galima sutaupyti pensijai, vertę. :format(webp)/nginx/o/2019/11/14/12738757t1haf4c.jpg)
Pensija. Nuotrauka yra iliustracinė. Nuotrauka: Wong Sze Fei / panthermedia / Wong Sze Fei
„Luminor“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad penktadalis Estijos gyventojų nekaupia pinigų pensijai. Pagrindinė netaupymo priežastis – įsitikinimas, kad, nepaisant visų pastangų, infliacija suvaldys pinigų, kuriuos būtų galima sutaupyti pensijai, vertę.
Didžiausia dalis respondentų (60 proc.) kaupia lėšas antrajai pensijų pakopai. Trečdalis apklaustųjų prisijungė prie trečiosios pakopos, kad kauptų pensijai, o ketvirtadalis padidino savo pinigus tiesiogiai investuodami į akcijas ir obligacijas.
Anot Luminori pensionifondid fondo valdytojo Vahuro Madisono, nerimą kelia tai, kad, remiantis apklausa, 20% respondentų iš viso nekaupia pensijai.
Iš netaupančių pinigų 39 % kaip pagrindinę priežastį nurodė perspektyvų stoką kaupti pensijai, nes infliacija mažina pinigų vertę. Ketvirtadalis pinigų netaupo, nes apie tai nepagalvojo. 12% atsisakė taupyti, nes mano, kad valstybinė pensija suteiks pakankamai pajamų, o 8% neplanuoja išeiti į pensiją.
Apklausos metu nustatyta ir koreliacija su respondentų išsilavinimo lygiu – kuo aukštesnis išsilavinimo lygis, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus kaups pensijai.
52% pagrindinį išsilavinimą turinčių asmenų (daugiau nei pusė respondentų) nekaupia pinigų pensijai, taip elgiasi kas ketvirtas profesinį ir vidurinį išsilavinimą turintis asmuo. Tuo tarpu tik maždaug kas dešimtas aukštąjį išsilavinimą turintis žmogus (11 proc. apklaustųjų) nekaupia pinigų pensijai.
Pensijų fondų valdytojas Luminor pažymi, kad tarp akivaizdžių pensijų nevykdančių asmenų išsiskiria 40-49 metų amžiaus grupė, o 57% jų kaip pagrindinę priežastį netaupyti senam įvardija infliaciją, kuri „suvalgys jų santaupas“. amžiaus. Tuo tarpu vyresnių nei keturiasdešimties netaupančių žmonių mano, kad valstybinės pensijos jiems užteks.
„Suprantama, kad ekonomika ir sparti infliacija kai kuriuos žmones paskatino skeptiškiau vertinti investicijas. Tačiau verta prisiminti, kad Estijoje darbo užmokesčio augimą infliacija viršijo tik keturiais atvejais per pastaruosius 20 metų. Akcijų rinkų vidutinė metinė grąža siekia 7%, o per pastaruosius 20 metų infliacija ją viršijo tik tris kartus“, – aiškina Madisonas.
Jis pridūrė, kad, žvelgiant atgal, ilgalaikis augančių atlyginimų, pajamingumo ir sudėtinių dalių poveikis vis tiek leido taupantiems asmenims gerokai padidinti savo turtą.
„Jeigu 42 metų žmogus pradeda taupyti 250 eurų per mėnesį, tai su vidutine 7% investicijų grąža iki ir po išėjimo į pensiją, sulaukęs 65 metų, jis šiandienos pinigais galėtų turėti apie tūkstantį eurų per mėnesį savo pajamoms papildyti. per ateinančius 12 metų prie valstybinės pensijos“, – sakė Madisonas.
Apklausa parodė, kad pagrindinė priežastis, kodėl jauni žmonės nekaupia pensijai, yra ta, kad jie apie tai nepagalvojo (43 proc.). „Jauni žmonės paprastai skatinami investuoti šiek tiek rizikingiau, o jei investuoti pradeda nuo dvidešimties ir tai daroma nuosekliai, jie turi daugiau galimybių sulaukti finansiškai saugios senatvės“, – sakė „Luminor“ pensijų fondų vadovas.
Anot Madison, pensijų fondai taip pat yra geras investavimo variantas siekiant užtikrinti orų gyvenimą senatvėje dėl valdžios paskatų: valstybė į antrąją žmogaus pakopą įneša 4% nuo žmogaus atlyginimo nuo sumokėto socialinio mokesčio sumos. pajamų. Be to, trečios pakopos investuotojai gauna mokesčių nuolaidą nuo įmokų iki 15% (ne daugiau kaip šešių tūkstančių eurų) nuo jų bendrųjų metinių pajamų.
