Didelę reikšmę turi grūdų saugojimas. Ypač tada, kai derliaus nuėmimo metu susiduriame su lietingu oru, nes tai labai nulemia nuimamos žaliavos kokybę. Tiesa, 14% drėgnumo ir 5°C temperatūros grūdus galima saugiai laikyti beveik trejus metus, tačiau sutrikus šiems parametrams gali susidaryti toksiškos koncentracijos mikotoksinų, kurie yra pelėsinių grybų apykaitos produktai ir praeina. perdirbimo procesuose. Panašiai, kai nuimame lietingą derlių, šis lygis taip pat gali padidėti. Su tokia situacija šiemet kovoja Vakarų Europos šalys, tokios kaip Prancūzija ir Vokietija, tačiau ji gali atsirasti ir kitose šalyse, tarp jų ir Lenkijoje. Todėl europarlamentarai iš Prancūzijos prašė vieneriems metams atidėti naujų ES reglamentų dėl griežtesnių grūduose esančių mikotoksinų standartų įsigaliojimą. Taip neįvyko ir nuo 2024 metų liepos 1 dienos Europos Sąjungoje galioja naujos taisyklės, kurios – ką verta pabrėžti – buvo įvestos be fanfarų, o portalo farmer.pl redakcija pirmoji apie jas parašė. birželio viduryje.
Skaityti daugiau
Žieminių kviečių hektaro užauginimo skaičiavimas. Kiek kainuoja?
DON grūduose
Apie mikotoksinus mums kalbėjo dr. Romanas Kierzekas, prof. IOR, Nacionalinio augalų apsaugos tyrimų instituto direktorius. Jis kalbėjo apie jų žalingumą.
Padidėjęs mikotoksinų kiekis augaliniuose produktuose (pvz., javų grūduose) yra glaudžiai susijęs su nepalankiomis oro sąlygomis, ypač paskutiniuoju pasėlių vegetacijos periodu, derliaus nuėmimo, transportavimo ar sandėliavimo metu. Didelis kritulių kiekis ir santykinai aukšta oro temperatūra javų didžiausio jautrumo fuzariozės infekcijai laikotarpiu, t. y. dažniausiai nuo žydėjimo vidurio iki vaškinės brandos, yra veiksniai, lemiantys mikotoksinų infekcijos padidėjimą. Mikotoksinai yra antriniai Aspergillus, Penicillium ir Fusarium gentims priklausančių grybų metabolitai ir kelia grėsmę žmonių ir gyvūnų sveikatai. Mikotoksinų kiekis grūduose kinta bėgant metams ir net grūdų auginimo regionuose, o grūdų užterštumo lygį prognozuoti sunku, pabrėžė profesorius Kierzekas.
Kokie yra pavojingiausi? Kaip primena prof Kierzek, viena iš mikotoksinų sukeliamų ligų yra fuzariozė – jei ji pasireikš, galima tikėtis grūdų užteršimo DON toksinu (deoksinivalenoliu), ZEA (zearalenonu) ir T-2/HT-2 toksinais. Mokslininkas atkreipia dėmesį ir į praktinius aspektus. Tam tikra veikla gali apriboti grybų augimą ir, atitinkamai, mikotoksinų susidarymą. Tai tinkama agrotechnika (veislių parinkimas, priešsėlis, tinkamas žemės dirbimas ir kt.) ir gydymas fungicidais. – Cheminio apdorojimo atveju kyla daug ginčų dėl jų vaidmens mažinant mikotoksinų atsiradimą. Kai kurie žmonės (įskaitant mokslininkus) abejoja gydymo, naudojant tinkamus fungicidus, vaidmenį apribojant javų augalų užkrėtimą mikotoksinais. Ilgą laiką žemės ūkio praktika buvo grindžiama principu, kad vienas iš būdų išvengti apsinuodijimo mikotoksinais yra užkirsti kelią patogeninių grybų vystymuisi ant augalų lauko vegetacijos metu (naudojant veiksmingus sėklų beicinius ir lapų fungicidus kartu su atitinkama agrotechnika. ). Šis veiksmas apima rizikos ir javų užsikrėtimo mikotoksinais mažinimą. Mes nekalbame apie visišką mikotoksinų pašalinimą dėl gydymo fungicidais – mums sakė prof. Romanas Kierzekas.
Skaityti daugiau
Žieminių kviečių hektaro užauginimo skaičiavimas. Kiek kainuoja?
Du reglamentai dėl mikotoksinų
Apie kokius reglamentus konkrečiai kalbama? Dėl dviejų dokumentų. Vienas iš jų yra 2024 m. balandžio 8 d. Komisijos reglamentas (ES) 2024/1022, iš dalies keičiantis Reglamentą (ES) 2023/915 dėl didžiausios deoksinivalenolio (DON) koncentracijos maiste. Šiuo atveju, be kita ko: javų grūdų standartai buvo sugriežtinti nuo 1250 iki 1000 mikrogramų kilogramui, bet ir kukurūzams, kur jie pasikeitė nuo buvusių 1750 iki 1500.
Konkrečiai, mes išvardijame kai kuriuos šio reglamento elementus, t. y. didžiausios DON koncentracijos (μg/kg) dabar yra:
- neperdirbtų javų grūdų, išskyrus minėtus produktus – 1000;
- neperdirbti kietųjų kviečių grūdai ir neperdirbti kukurūzų grūdai – 1500 (išskyrus neperdirbtus kukurūzų grūdus, kurių, pvz., etiketėje ar paskirties vietoje yra aišku, kad jie skirti naudoti tik šlapiojo malimo procese. Didžiausia leistina koncentracija taikoma neperdirbtiems kietiesiems kviečiams grūdai ir neperdirbti kukurūzų grūdai, pateikti į rinką prieš pat pirminį perdirbimą);
- neperdirbti avižų grūdai su nevalgoma luobele – 1750;
- galutiniam vartotojui rinkai pateiktų grūdų, spragėsių ir kukurūzų spragėsių – 750.
Antrasis svarbus – 2024 m. balandžio 9 d. Komisijos reglamentas (ES) 2024/1038, iš dalies keičiantis Reglamentą (ES) 2023/915 dėl didžiausio T-2 ir HT-2 toksinų kiekio maiste.
Šiuo atveju išsami informacija yra tokia, o didžiausi leistini kiekiai (μg/kg) kiekvienai grupei yra:
- neperdirbtų javų grūdų – 50 (išskyrus neperdirbtus javų grūdus, skirtus šlapiam malimui ir išskyrus ryžius. Didžiausia leistina norma taikoma neperdirbtiems javų grūdams, pateikiamiems į rinką prieš pat pirminį perdirbimą);
- neperdirbtų salyklinių miežių grūdų – 200;
- neperdirbtų kukurūzų grūdų ir neperdirbtų kietųjų kviečių grūdų – 100;
- neperdirbtų avižų grūdų su nevalgomu lukštu – 1 250 vnt.
Skaityti daugiau
Nuostoliai dėl praėjusių metų žalos. Kiek pinigų buvo sumokėta?
Griežtinami maistinių grūdų standartai
Svarbu tai, kad naujieji reglamentai taikomi maistiniams, o ne pašariniams grūdams, o tai itin svarbu, ypač kukurūzų atveju. Tai patvirtino Žemės ūkio ministerija. – Cituoti teisės aktai liečia maistui skirtus javų grūdus. Jie netaikomi pašarams skirtiems grūdams, kurių Lenkijoje sunaudojama daugiau nei dvigubai daugiau nei maistui (pvz., kukurūzai yra daugiausia pašarams naudojami grūdai, todėl šiems grūdams nauji reglamentai netaikomi) – informavo ministerija. žemės ūkio.
Tai ne vieninteliai svarbūs klausimai, susiję su naujais reikalavimais. Taip pat yra ir dėl importuojamų prekių iš vadinamųjų trečiosiose šalyse. Čia taip pat pavyko gauti oficialią Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerijos poziciją. – Įvesti reglamentai galioja visoje Europos Sąjungoje. Tai praktiškai reiškia, kad tiek iš Lenkijos į kitas ES šalis eksportuojami grūdai, tiek į Lenkiją tiek iš ES šalių, tiek iš trečiųjų šalių importuojami grūdai turi atitikti Komisijos reglamento (ES) 2024/1022, iš dalies keičiančio Reglamentą (ES) 2023/915, reikalavimus dėl maksimalaus deoksinivalenolio koncentracijos maiste ir Komisijos reglamentas (ES) 2024/1038, iš dalies keičiantis Reglamentą (ES) 2023/915 dėl didžiausio T-2 ir HT-2 toksinų kiekio maiste, – Žemės ūkiui pranešė ministerija. Taip pat buvo pridurta, kad Valstybinės sanitarinės inspekcijos institucijos atlieka maistui skirtų grūdų, tarp jų ir iš trečiųjų šalių įvežamų grūdų, kokybės kontrolę. – Lenkijos eksportuotojas, eksportuodamas grūdus į trečiąsias šalis, turi atitikti grūdų supirkėjo nurodytus grūdų kokybės reikalavimus. Tam tikros trečiosios šalies nustatytos mikotoksinų kiekio ribos gali būti panašios į ES leistinas ribas, bet gali ir nuo jų skirtis – informavo Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija.
