- Mokslininkai atrado anksčiau nežinomą deguonies gamybos šaltinį jūros dugne, o tai paneigė prielaidą, kad fotosintezė yra pagrindinis deguonies šaltinis.
- Manoma, kad šis "tamsusis deguonis" gaminamas per procesą, vadinamą jūros vandens elektrolize, kurią palengvina mineralai, skirti giliavandenių kasybai.
- Šis atradimas kelia susirūpinimą dėl galimo neigiamo giliavandenės kasybos poveikio šiam naujai atrastam deguonies šaltiniui ir platesnei vandenyno ekosistemai.
Praėjusį mėnesį kai kurie labai protingi mokslininkai paskelbė savo išvadas apie deguonies gamybą jūros dugne . Stebina tai, kad anksčiau manėme, jog laisvasis deguonis atmosferoje ir ištirpęs vandenynuose beveik vien iš augalų, vykdančių fotosintezę. Tačiau čia, bešviesiame bedugnėse gelmėse, šie mokslininkai nustatė deguonies lygį, atitinkantį jų vadinamo „tamsiojo deguonies“ gamybą. Šis atradimas yra dar vienas pavyzdys tos amžinos tikrovės, kad mes nežinome to, ko nežinome.
Išvadas, kurios iš dalies finansavo giliavandenės kasybos interesai , dabar akimirksniu puola tie patys interesai . Priežastį galima rasti mechanizme, kuriuo gaminamas deguonis. Mokslininkai mano, kad būtent mineralai, kuriuos giliavandeniai kalnakasiai nori nuskraidinti nuo vandenyno dugno, palengvina vadinamąją „jūros vandens elektrolizę“. Elektrolizė yra vandenilio ir deguonies atomų, kurie sudaro vandenį, atlaisvinimas vienas nuo kito naudojant elektros srovę. Hipotezė yra ta, kad elektrolizė vyksta spontaniškai dėl jūros dugne gulinčių vario ir mangano mazgelių.
Poveikis yra didžiulis, jei paaiškės, kad tai labai prisideda prie laisvo deguonies kiekio planetoje. Niekas tiksliai nežino, o kiti tyrėjai dar nepatvirtino deguonies gamybos mechanizmo. Ir būtent tai, pasak mokslininkų, turi įvykti. Tačiau tai, žinoma, gali atidėti bet kokią giliavandenę kasybą, kol nebus išaiškintos šios gavybos pasekmės tamsiajam deguoniui.
Jau anksčiau rašiau apie giliavandenę kasybą, norėdamas aptarti bakteriją, gyvenančią toje pačioje vietovėje, kurią ištyrė anksčiau minėti mokslininkai. Clarion-Clipperon zona yra didžiulė Ramiojo vandenyno ruožas, esantis tarp Havajų ir Meksikos ir kuriame knibžda gyvybės, įskaitant bakteriją, kuri gali būti atsakinga už 10 procentų viso vandenynuose sugeriamo anglies dioksido sekvestravimą. (Vandenynai kartu sugeria maždaug ketvirtadalį viso į atmosferą išmetamo anglies dioksido – absorbcija sukelia vandenynų rūgštėjimą ir taip sukelia kitų problemų.)
2017 m. kūrinyje klausiau, be kokių rūšių esame tikri, kad galime išgyventi. Nežinome, ar galime išgyventi be šios bakterijos. Nežinome, ar galime ilgainiui išgyventi be visų rūšių, palaikomų tamsaus deguonies. Ir, žinoma, yra visų rūšių, kurias naikiname apsinuodiję cheminėmis medžiagomis, prarasdami buveines ir kitomis priemonėmis, kurios gali būti svarbios mūsų išlikimui arba ne. Kai kurios iš tų rūšių neabejotinai niekada nebuvo kataloguotos ir ištirtos. Mes nežinome, kad jie egzistuoja, ir nežinome, kad juos prarandame.
Nežinojimas to, ko nežinome, nebūtų toks reikšmingas, jei žmonės nebūtų tapę dominuojančia geologine jėga augale. Mūsų klaidinimas kraštovaizdyje ir dabar jūros peizažas kelia pavojų mums ir visiems mus supantiems padarams. Mes ir toliau gyvename taip, tarsi mūsų veiklos mastai būtų per maži, kad paveiktų biosferos funkcionavimą, nors akivaizdu, kad ta mintis jau seniai nebėra tiesa. Tamsaus deguonies atradimas yra dar vienas priminimas, kad mus ir toliau stebins mūsų nežinojimo gelmės.
Kurtas Cobbas per Resource Insights
Daugiau populiariausių skaitinių iš Oilprice.com
