Visi diskusijos dalyviai sutiko, kad Lenkijos žemės ūkiui tai buvo sunkūs metai ne tik dėl audrų, sausrų ir potvynių sukeltų problemų, bet ir dėl tam tikro šio sektoriaus nestabilumo bei netikrumo dėl jo ateities, kurią, be kita ko, sukėlė geopolitinė situacija.
Kaip pažymėjo diskusijoje dalyvavęs Lenkijos parlamento narys, buvęs žemės ūkio ir kaimo plėtros ministras Krzysztofas Ardanowskis, ūkininkai pirmiausia atkreipia dėmesį į „rinkos nenuspėjamumą, kuris taip pat reiškiasi ir kainų lygiu, kaip maisto pardavimo problemos“.
– Antrasis žaliojo susitarimo punktas – Europos gyventojų mitybos priklausomybė nuo išorinio maisto – ar iš Pietų Amerikos, arba šiuo metu iš Ukrainos. Tai galioja ne tik Lenkijai, bet ir kitoms Europos šalims, taip pat ir turtingoms. Visose Europos šalyse dėl šio nestabilumo, taip pat dėl finansinių ir rinkos problemų ūkininkai nemiega naktimis, galbūt kartais labiau nei stichinė nelaimė, sakė Krzysztofas Ardanowskis.
ES teisės pakeitimai nevyksta tinkama linkme
„Strategijos ir ateities“ Rusijos ir posovietinių sričių ekspertas Marekas Budzišas pareiškė, kad, jo nuomone, paskelbti ES teisės pakeitimai „neeina ta kryptimi, kurią siūlo protestuojantys ūkininkai“.
– Visų pirma, nukrypimas nuo klimato politikos tokia forma, kokia ji buvo suformuluota, mano nuomone, palies tik arba pirmiausia pramonės klausimus. (…) Nematau jokių požymių ar signalų, kad Europos Komisija iš esmės norėtų peržiūrėti su žemės ūkiu susijusią žemės ūkio politiką ir klimato politiką, – sakė ekspertas.
Skaityti daugiau
Kaime dar daug! Centrinė statistikos tarnyba pranešė apie praėjusių metų pajamas iš ha
Jis pridūrė, kad labiau tikėtųsi, kad bus iškeltos kitos problemos, t.
– Iškils klausimas dėl vadinamojo metano pėdsako, o vandens pėdsako neatmetu, nes Europos žiniasklaidoje po šių metų vasaros, kuri laikoma šilčiausia matavimo istorijoje, gausu raginimų, kad ES. politika taip pat turėtų būti suaktyvinta ir su vandentvarka susijusioje srityje“, – prognozavo Marekas Budziszas. Jis pridūrė, kad tai gali būti galimybė organizuoti šią sferą Lenkijoje, tačiau, anot jo, reikia atsižvelgti į tai, kad šioje srityje bus didelė konkurencija, daugiausia iš Pietų Europos šalių, kurios „yra daug daugiau. krizės paveiktas.“ susijęs su ištisų vietovių dykumėjimu.
Europos šalys palankios Ukrainai
Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį, kad Europos šalys taip pat suinteresuotos atverti Europos rinką gaminiams iš Ukrainos.
– Verčiau susidursime su neigiamomis tendencijomis Lenkijos ūkininkų lūkesčių požiūriu. Turime apgalvotai reaguoti į tai, kas vyksta ir į tai, kas gali nutikti, – padarė išvadą Budziszas.
Skaityti daugiau
Pirmiausia turime padėti nukentėjusiems ūkininkams. Dar bus laiko politiniams susitarimams
Reguliavimo ir ekonominis spaudimas Lenkijos ūkiams
Taip pat, anot Jogailaičių klubo Analizės centro eksperto Bartošo Mielniczkos, tendencijos labai neramina.
– Kalbant apie bendrą žemės ūkio politiką, didėja reguliavimo ir ekonominis spaudimas Lenkijos ūkiams. Lenkijoje tai turi ypatingą dimensiją, nes mūsų žemės ūkis yra susiskaldęs. Tai savaime nėra trūkumas, tačiau šioje specifinėje rinkos aplinkoje tai neabejotinai yra didelis iššūkis – sakė Bartosz Mielniczek. Jis pridūrė, kad iššūkių kelia ne tik padidėjęs importas ar ES reikalavimai dėl naujų technologijų ar ūkių ekologinio pėdsako mažinimas, bet ir didėjantis dėmesys vėlesnėms maisto grandinės grandims.
Visa tai – Mielniczkos nuomone – reiškia, kad rinka ir visa socialinė-ekonominė aplinka daro vis didesnį spaudimą ne tik mažesniems, bet ir didesniems ūkiams. Kaip pabrėžė jis, matomas našumo didinimas ir darbo efektyvumo didinimas, neatsižvelgiant į socialinį žemės ūkio vaidmenį.
-Valstybė turi drąsiai kištis ne subsidijomis, o keisdama nuosavybės santykius maisto grandinėje, investuodama į perdirbimą, remdama žemės ūkio gamintojų grupių kooperacinį akcijų paketą ir atvirai sudarydama trumpalaikes sutartis su stambiomis korporacijomis, ypač mažmeninėje prekyboje. Ne per teisinius pokyčius, o per kapitalo įnašą – sakė Jogailaičių klubo Analizės centro ekspertas.
Žemės ūkis turi vystytis
Krzysztofas Ardanowskis pabrėžė, kad „valstybės institucijos turi pareigą užtikrinti žemės ūkio, kaip vieno svarbiausių ar net svarbiausių valstybės saugumo elementų, tęstinumą ir plėtrą“.
– Žinoma, yra daug klausimų, kuriuos patys ūkininkai turi spręsti ir jie tai supranta. Tai apima: klausimai: modernizavimas, inovacijos, naujų technologijų diegimas, konkurencingumo gerinimas, geresnis produktų pritaikymas vartotojų lūkesčiams. Tai gana akivaizdūs dalykai ir manau, kad didžioji dauguma ūkininkų tai daro – pridūrė buvęs žemės ūkio ministras.
Pasak Mareko Budziszo, pastebimas valdžios institucijų svarbos augimas.
– Be aktyvios ir išmintingos šios vyriausybės politikos daug nepasieksime tiek kalbant apie tam tikrą konkursą Europos Sąjungoje, kuris prasidės nuo naujos biudžeto perspektyvos, tiek dėl ištisų reguliavimo sričių susigrąžinimo ir galimybė pajungti Lenkijos reguliavimą, kas šiandien laikoma ES sfera. Svarbu ES sprendimus taikyti taip, kad būtų sustiprinta mūsų derybinė pozicija ir būtų apsaugoti mūsų interesai“, – pabrėžė ekspertas.
Informacijos šaltinis: PAP MediaRoom