Ateinančiais šių metų mėnesiais infliacija paspartės – tikimasi, kad rugpjūtį metinė infliacija sieks 1,1%, o rugsėjį – 1,5%, agentūrai LETA sakė Finansų ministerijos atstovai. Tai lems tiek bazinis poveikis, tiek tvarus maisto ir maisto kainų augimas paslaugas, aiškina Finansų ministerijos atstovai. Centrinės statistikos tarnybos (VSD) duomenimis, šių metų liepą kainų lygis buvo 0,1% didesnis nei birželį, o palyginti su praėjusių metų liepa, kainos padidėjo 0,7%. Šis vartotojų kainų augimas buvo mažiausias euro zonoje ir vienas mažiausių tarp visų Europos Sąjungos valstybių narių, pabrėžia Finansų ministerija. 2023 metų liepą metinė infliacija Latvijoje buvo 1,4%, dabar – 0,7%, pabrėžia CSP. Greitu Eurostato vertinimu, suderintas vartotojų kainų indeksas euro zonoje 2024 metų liepą, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, padidėjo 2,6 proc. Finansų ministerija aiškina, kad tiek Latvijoje, tiek visoje euro zonoje vartotojų kainų augimą lemia pabrangęs maistas ir paslaugos, o energijos kainos, atspindinčios elektros, dujų ir šilumos tarifų pokyčius, yra mažėja. Finansų ministerija pabrėžia, kad Latvijoje mažesnės energijos kainos daro daug stipresnę įtaką infliacijai nei euro zonoje, o tai daugiausia lemia baziniai efektai, nes elektros, dujų ir šilumos tarifų didinimas 2022–2023 m. greičiausias euro zonoje. Finansų ministerija vartotojų kainų augimą Latvijoje šių metų liepą vertina kaip nuosaikų. Nors kai kuriose prekių grupėse buvo užfiksuota defliacija, smarkiai išaugusios paslaugų kainos ir nuolatinis maisto bei degalų kainų augimas lėmė vartotojų kainų didėjimą. Šių metų liepą, palyginti su 2014 m. liepos mėn., paslaugų kainos vidutiniškai padidėjo 5,1 proc., o prekių – 0,8 proc. Maisto ir nealkoholinių gėrimų grupėje kainos per metus išaugo 2,4 proc. Labiausiai per metus pabrango kava (+6,5%), alyvuogių aliejus (+37,9%) ir konditerijos gaminiai (+5,6%). Pabrango vaisių ir daržovių sultys (+12,9%), bulvės (+14,5%), sūris ir varškė (+3,1%), saldainiai (+18,2%), šokoladas (+6,8%), sviestas (+8,7%). ). Taip pat pabrango konservuoti ar perdirbti žuvies ir jūros gėrybės (+10,1 proc.), paukštiena (+2,2 proc.) ir vytinta, sūdyta ar rūkyta mėsa (+1,3 proc.). Savo ruožtu atpigo miltai ir grūdai (-9,9%), cukrus (-14,6%), kiaušiniai (-4,6%) ir pieno produktai (2,5%). Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai pabrango vidutiniškai 7,2 proc. Vidutinis su būstu susijusių prekių ir paslaugų kainų lygis, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 11,3 proc. Labiausiai per metus atpigo elektra (-31,2 proc.) ir šildymas (-14,8 proc.). Taip pat atpigo kietasis kuras (-8,3 proc.) ir gamtinės dujos (-7,6 proc.), tačiau pabrango būsto tvarkymo paslaugos (+7,5 proc.), nuoma (+8,1 proc.), išvežimai – padaugėjo šiukšlių (+13,1 proc.), vandens. pasiūla (+5,8 proc.) ir būsto priežiūros ir remonto paslaugos (+5,1 proc.). Medicinos paslaugos pabrango 5,2 proc. Pabrango lankytis pas odontologą ir kitus specializuotus gydytojus, atlikti tyrimus laboratorijose, pasidaryti rentgeno nuotraukas. Su transportu susijusių prekių ir paslaugų kainos, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 3,8 proc., tai lėmė 6 proc. pabrangusios degalų kainos. Dyzelinas pabrango 8,6%, benzinas – 3,8%, automobilių dujos – 0,2%. Taip pat per metus išaugo asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto, keleivinio kelių ir geležinkelių transporto kainos. Sumažėjo keleivinių kelionių lėktuvu ir naudotų automobilių kainos. Per metus atpigo kompiuteriai, tačiau pabrango gėlės ir buitinė chemija namams.
