
Europos Komisija pirmadienį pasiūlė iš žemės ūkio rezervo skirti 119,7 mln. eurų tiesioginei Bulgarijos, Vokietijos, Estijos, Italijos ir Rumunijos ūkininkams, pavasarį ir vasaros pradžioje nukentėjusiems nuo išskirtinių nepalankių klimato reiškinių.
Komisija pasiūlė Bulgarijai skirti 10,9 mln. eurų, Vokietijai – 46,5 mln. eurų, Estijai – 3,3 mln. eurų, Italijai – 37,4 mln. eurų, o Rumunijai – 21,6 mln.
– Tai prisidės prie kompensacijų išmokėjimo šių šalių ūkininkams, kurie prarado dalį produkcijos, taigi ir dalį pajamų. Šiandien pristatomos sumos yra ES solidarumo su nuo stichinės nelaimės nukentėjusiais ūkininkais ženklas, kuris gali būti papildytas iki 200% iš nacionalinių fondų – skaitome EK pranešime.
Priėmus minėtą Valstybės institucijos turės paskirstyti šią pagalbą iki 2025 m. balandžio 30 d. ir užtikrinti, kad ūkininkai būtų galutiniai pagalbos gavėjai. Iki 2024 m. gruodžio 31 d. atitinkamos valstybės narės taip pat turės Komisijai pranešti apie priemonių įgyvendinimo detales, ypač kriterijus, naudojamus nustatant individualios pagalbos skyrimą, numatomą priemonės poveikį, mokėjimų prognozes iki 2024 m. mėnesio iki balandžio pabaigos ir skiriamos papildomos paramos dydžio. Pranešime taip pat turėtų būti nurodyti veiksmai, kurių buvo imtasi siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo ir kompensacijos permokos.
Komisijos pasiūlymas bus aptartas su visomis valstybėmis narėmis, kol jos nuspręs jį patvirtinti Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto posėdyje spalio 7 d.
– Kitų valstybių narių ūkininkai antroje vasaros pusėje nukentėjo nuo ekstremalių oro sąlygų. Komisija įvertins, ar tokia žala taip pat pateisina ES solidarumą , pabrėžiama komunikate.
Skaityti daugiau
Kaime dar daug! Centrinė statistikos tarnyba pranešė apie praėjusių metų pajamas iš ha
Kodėl EK priėmė tokį sprendimą?
2023–2027 m. BŽŪP apima ne mažiau kaip 450 mln. EUR žemės ūkio rezervą per metus, skirtą rinkos sutrikimams arba išskirtiniams įvykiams, turintiems įtakos gamybai ar platinimui, spręsti. Siekdamos aktyvuoti žemės ūkio rezervą, valstybės narės turi nusiųsti Komisijai ataskaitą, kurioje pagrindžia savo reikalavimus dėl kompensacijos ir įvertina žalą, patirtą dėl ypatingų oro sąlygų ar sveikatos apsaugos priemonių.
Per pirmąjį 2024 metų pusmetį Pietų žemyninėje Italijoje ir Italijos salose buvo užfiksuota išskirtinai aukšta temperatūra ir netikėtai sausos sąlygos. Tai paveikė vaisių ir daržovių, vyno ir javų gamybą. Bulgariją vasarą taip pat ištiko sausra, kuri palietė pavasarį sėtus augalus, ypač kukurūzus ir saulėgrąžas. Liepos mėnesį Rumuniją užklupo karščio bangos ir sausra, taip pat smarkios audros ir smarki kruša, niokojanti javų ir aliejinių augalų sėklų gamybą.
Balandžio šalnos kai kuriose Vokietijos dalyse smarkiai pakenkė vaismedžių sodams ir vynmedžiams po to, kai kovo mėnesį buvo pradėta auginti žema temperatūra. Kalbant apie Estiją, ji nukentėjo nuo nepaprastų oro sąlygų svyravimų – nuo šalnų ir šalnų gruodį ir sausį iki itin šiltos kovos temperatūros, po kurios sekė šalnos ir kruša, o vasarą – gausūs krituliai ir potvyniai. Tai turėjo neigiamos įtakos javų, ypač bulvių, rapsų, vaisių ir daržovių, auginimui.
O kaip Lenkija?
Kaip primenama EK pranešime, liepą dalis žemės ūkio rezervo jau buvo skirta Austrijai, Čekijai ir Lenkijai, kurios patyrė panašius nepalankius klimato reiškinius, taip pat Portugalijai, kovojančiai su rimtais rinkos sutrikimais vyno gamintojams.
Iš tiesų Lenkija gavo 37 mln. EUR paramą ūkininkams, vaisių augintojams ir vynuogynų savininkams, nukentėjusiems nuo pavasario šalnų ir krušos.
Kaip žinome iš praėjusią savaitę vykusios žemės ūkio ministro Czesławo Siekierskio spaudos konferencijos, dėl potvynio Pietų Lenkijoje, Žemės ūkio ministerija sieks papildomų lėšų mūsų šaliai iš ES žemės ūkio rezervo.
Šaltinis: EK pranešimas spaudai
Skaityti daugiau
Nuo potvynio nukentėjusieji ūkininkai pagalbos sulauks spalį