Antrąjį šių metų ketvirtį Latvija, preliminariais Eurostato vertinimais, pateko tarp penkių ES šalių, kuriose bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus smuko labiausiai. Taip pat per metus pramonės gamyba Latvijoje sumažėjo 5,5% – ir šis rodiklis nesiekia Europos vidurkio Antrąjį šių metų ketvirtį Latvija buvo tarp penkių Europos Sąjungos (ES) šalių, fiksavusių BVP mažėjimą palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, rodo trečiadienį ES statistikos tarnybos Eurostato paskelbti greito vertinimo duomenys apie 22 bloko šalis. Remiantis sezoniškai pakoreguotais duomenimis, Latvijos BVP antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo 0,4%. Ekonomikos nuosmukis antrąjį ketvirtį, palyginti su metiniu lygiu, taip pat užfiksuotas Vokietijoje (-0,1 proc.), Suomijoje (-0,7 proc.), Airijoje (-1,4 proc.) ir Estijoje (-1,7 proc.), o Austrijoje ir Švedijoje BVP nepakito. . Iš šalių, apie kurias turimi preliminarūs duomenys, sparčiausią augimą per laikotarpį patyrė Lenkija (+4 %), po jos rikiuojasi Kipras (+3,7 %), Ispanija (+2,9 %) ir Bulgarija (+2 %). Lietuvos BVP išaugo 1,4 proc. Antrąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų balandžio-birželio mėn., BVP ES vidutiniškai išaugo 0,8 proc., o euro zonoje – 0,6 proc. Palyginti su sausio-kovo mėnesiais, tiek ES, tiek euro zonoje BVP augo 0,3 proc. Palyginus ketvirtį, ekonomikos augimas užfiksuotas 17 ES šalių, apie kurias turimi duomenys. Greičiausias buvo Lenkijoje (+1,5 proc.), trečioje – Airijoje (+1,2 proc.) ir Nyderlanduose (+1 proc.). Nuosmukis užfiksuotas Vokietijoje (-0,1 proc.), Vengrijoje (-0,2 proc.), Švedijoje (-0,8 proc.) ir Latvijoje (-1,1 proc.), o Austrijoje BVP nepakito. Lietuvos ekonomika kas ketvirtį augo 0,9%, o Estijos BVP – 0,2%. Duomenų apie Daniją, Graikiją, Kroatiją, Liuksemburgą ir Maltą nėra. Trečiadienį ES statistikos tarnybos Eurostato paskelbti duomenys apie 26 bloko šalis birželį, palyginti su 2023 metų birželiu, sumažėjo 5,5 proc. Birželio mėn. metinis mažėjimas užfiksuotas 16 ES šalių, apie kurias turimi duomenys. Didesnis nei Latvijoje nuosmukis buvo tik Airijoje (-17,4 proc.) ir Kroatijoje (-8,3 proc.). Estijoje pramonės gamyba birželį buvo 2,9% mažesnė nei metais anksčiau. Tuo tarpu iš dešimties šalių, kuriose, palyginti su metiniu lygiu, pramonės gamyba didėjo, sparčiausias augimas per šį laikotarpį užfiksuotas Graikijoje (+9,5 proc.), Kipre (+8,8 proc.), Maltoje (+6,3 proc.) ir Švedijoje (+ 3,8 proc.). Lietuvoje pramonės produkcija išaugo 0,2 proc. ES šalyse vidutiniškai pramonės gamyba birželį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, sumažėjo 3,2 proc., o euro zonoje – 3,9 proc. Savo ruožtu, palyginti su geguže, pramonės gamyba ES birželį išliko pernai birželio mėnesio lygyje, o euro zonoje sumažėjo 0,1 proc. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, pramonės gamyba sumažėjo 12 šalių, o labiausiai sumažėjo Airijoje (-7,8%), Belgijoje (-6,5%), Portugalijoje ir Kroatijoje (po -3,7%), taip pat Estijoje (-3,7). -3,6%). Didžiausias augimas užfiksuotas Rumunijoje (+4 proc.), Suomijoje (+3,6 proc.) ir Slovakijoje (+2,1 proc.), o Austrijoje pramonės gamyba išliko ankstesnio mėnesio lygyje. Latvijoje pramonės produkcija sumažėjo 2,4 proc., o Lietuvoje – 2,2 proc. Slovėnijos duomenų nėra.
