Estijos banko ekonomistė Orsolya Soosaar, komentuodama naujausius Estijos statistikos tarnybos duomenis apie darbo užmokestį, pažymėjo, kad silpnos ekonominės aplinkos ir mažėjančių kainų fone atlyginimų augimas antrąjį ketvirtį sulėtėjo, tačiau realus atlyginimas vis tiek didėjo. o tai reiškia, kad išaugo gyventojų perkamoji galia. /nginx/o/2023/05/03/15296071t1hc4a1.jpg)
Atlyginimas. Iliustracinė nuotrauka. Nuotrauka: Irina Šatilova/Shutterstock BNS 2024-08-26, 14:07
Estijos banko ekonomistė Orsolya Soosaar, komentuodama naujausius Estijos statistikos tarnybos duomenis apie darbo užmokestį, pažymėjo, kad silpnos ekonominės aplinkos ir mažėjančių kainų fone atlyginimų augimas antrąjį ketvirtį sulėtėjo, tačiau realus atlyginimas vis tiek didėjo. o tai reiškia, kad išaugo gyventojų perkamoji galia.
Apie tai BNS pranešė centrinio banko spaudos tarnyba. „Nedarbo lygis antrąjį ketvirtį buvo maždaug procentiniu punktu didesnis nei prieš metus, tačiau užimtumas taip pat buvo didesnis. Tai tapo įmanoma dėl rekordiškai didelio aktyvumo darbo rinkoje. Užimtumo didėjimą lėmė išaugęs versle dirbančių žmonių skaičius, o samdomųjų sumažėjo“, – pranešime spaudai aiškino ekonomistas.
Estijos statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2024 metų antrąjį ketvirtį buvo 2007 eurai, tai yra 7,2 procento daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Atlyginimo mediana antrąjį šių metų ketvirtį buvo 1641 euras, o 2023 metų tuo pačiu laikotarpiu – 1524 eurai.
Soosaar pažymėjo, kad darbo užmokesčio augimas viešajame sektoriuje buvo šiek tiek didesnis nei vidutinis – 7,4 proc., jį lėmė sveikata ir švietimas, o privačiame sektoriuje – 6,9 proc. Daugumoje sektorių – tiek privačiame, tiek viešajame – atlyginimų augimas buvo lėtesnis. Tačiau darbo užmokesčio augimas viešajame sektoriuje sulėtėjo daug smarkiau nei privačiame sektoriuje.
„Vidutinis atlyginimas pirmą kartą viršijo 2000 eurų ribą ir pasiekė 2007 eurų lygį. Daugiausia dėl minimalaus atlyginimo didinimo mažesni atlyginimai augo greičiau nei didesni, o tai šiek tiek sumažino darbo užmokesčio nelygybę. Tačiau nepaisant nuosmukio ir darbo užmokesčio augimo sulėtėjimo, realusis darbo užmokestis vis tiek didėjo, nes atlyginimų augimas lenkė kainų augimą“, – pridūrė ji.
Antrąjį šių metų ketvirtį dėl nuosmukio poveikio nedarbo lygis buvo 7,6 proc., beveik procentiniu punktu daugiau nei praėjusiais metais, sakė Soosaar. Kadangi užimtumo lygis taip pat buvo didesnis nei metais anksčiau, nedarbo didėjimą lėmė išskirtinis žmonių aktyvumas darbo rinkoje.
„Atsargiai vertinant darbo rinką, per pastaruosius metus darbo užmokesčio gavėjų skaičius mažėjo, antrąjį ketvirtį, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo beveik 9 tūkst. Sumažėjęs deklaruotų darbuotojų skaičius taip pat rodo Mokesčių ir muitinės valdybos duomenys. Šie pokyčiai gali atspindėti išaugusį verslumą, o tai yra teigiama, tačiau jie gali reikšti ir didesnį netikrumą dėl žmonių pajamų“, – sako M. Soosaar.
Tačiau, anot jos, atsižvelgiant į pastarųjų metų ekonomikos nuosmukio mastą, situacija darbo rinkoje buvo geresnė nei tikėtasi, o sulėtėjus recesijai darbo rinkos rodikliai tapo stabilesni.
„Pavyzdžiui, lyginant su metų pradžia, nedarbo lygis šiek tiek sumažėjo, o darbuotojų ir laisvų darbo vietų, kurias netiesiogiai suteikia Nedarbo draudimo fondas, skaičius išliko maždaug nepakitęs. Ekonominių tyrimų instituto atlikto tyrimo duomenimis, gamybos sektoriaus darbdaviai į būsimą užimtumo raidą žiūri optimistiškiau. Tačiau nedarbo mažinimas greičiausiai užtruks, nes daugelis darbdavių išlaikė darbuotojus silpnos paklausos laikotarpiais, o jei užsakymų padaugės, kol kas nereikės samdyti naujų darbuotojų tokia pačia apimtimi“, – prognozuoja ekonomistas. Estijos banke.
