- Rusijos ir Ukrainos dujų tranzito sutarties pabaiga 2024 metais sutrikdys dujų tiekimą kelioms Europos šalims, ypač Slovakijai, Austrijai ir Moldovai.
- Kad pakeistų Rusijos dujas, ES turės padidinti SGD importą ir naudoti alternatyvius dujotiekius, tokius kaip Trans-Balkan dujotiekis ir Balkanų srautas.
- Vidurio ir Rytų Europos šalys bendradarbiauja įgyvendindamos Vertikalaus dujų koridoriaus iniciatyvą, siekdamos didinti energetinį saugumą ir diversifikuoti dujų tiekimą.
Europos Sąjunga (ES) siekia uždrausti rusiško kuro importą iki 2027 m. Tačiau beveik pusė Rusijos dujotiekiu tiekiamų dujų į Europą ir Moldovą vis dar teka per Ukrainą, o 2023 m. iš viso sudaro 13,7 mlrd. kubinių metrų (mln. m3). Galimybė įtraukti Azerbaidžaną į būsimą tranzito sandorį, dabartinė penkerių metų trukmės Rusijos ir Ukrainos dujų tranzito sutartis nustos galioti iki 2024 m. pabaigos, todėl kyla susirūpinimas dėl būsimų šių dujų kiekių srautų. „Rystad Energy“ prognozuoja, kad Rusijos dujos turės būti nukreiptos į Europą alternatyviais keliais, todėl per metus reikės papildomų 7,2 mlrd. m3 suskystintų gamtinių dujų (SGD), kad pakeistų tranzitu per Ukrainą keliaujančias dujas. Tiekimo sutrikimai gali atsirasti greičiau nei iš pradžių tikėtasi, kaip nurodė Austrijos bendrovės OMV gegužės mėnesį paskelbtas rinkos įspėjimas.
Slovakija, Austrija ir Moldova yra Europos valstybės, kurios labiausiai priklauso nuo tranzito apimčių, 2023 m. importuodamos atitinkamai apie 3,2 mlrd. m3, 5,7 mlrd. m3 ir 2,0 mlrd. m3. Praėjusiais metais rusiškos dujos, einančios per Ukrainą, tiekė ES šalis per įvežimo punktus Slovakijoje ir Moldovoje. Moldova koreguoja tiekimą, susitarusi su Ukraina dėl nenutrūkstamo rusiškų dujų tiekimo iki 2025 m. pabaigos, daugiausia tiekiamų prorusiškam separatistiniam Padniestrės regionui. 2023 m. šalis 74% savo dujų importavo per Ukrainą ir pirmą kartą gavo dujų iš Rumunijos ir pietų per atvirkštinį srautą per Trans-Balkanų dujotiekį. Italijos energetikos bendrovė „Eni“ ir Vengrija taip pat importavo rusiškas dujas per Ukrainą, o Slovėnija ir Kroatija buvo mažesnės rusiškų dujų gavėjos per Ukrainą.
Rusijos dujotiekio srautų per Ukrainą sustabdymas labai paveiktų šalis, kurios priklauso nuo šių kiekių. Pavyzdžiui, kai tranzito pratęsimo galiojimas baigsis po 2025 m., Moldova turės pakeisti savo 2 mlrd. m3 per Ukrainą tiekiamą maršrutą, galbūt per Balkanų dujotiekį. Kad pasiektų Moldovą, Rusijos dujos galėtų naudoti Isaccea įėjimo tašką tarp Rumunijos ir Ukrainos, tačiau būtų reikalingas tranzito susitarimas trumpam 25 kilometrų atstumui per Ukrainą. Transbalkanų dujotiekis nuo 2022 m. pabaigos eksploatuojamas atvirkštiniu srautu, o 2023 m. į Moldovą per Ukrainą iš Rumunijos per Isaccea įėjimo tašką patenka 0,54 mlrd. m3 dujų. Be to, dujos iš Pietų dujų koridoriaus Azerbaidžane, taip pat iš Turkijos ir Graikijos SGD importo terminalų, Moldovą gali pasiekti per pietus. Nutraukus Rusijos ir Ukrainos tranzito susitarimą, vieninteliai alternatyvūs tiekimo maršrutai Vidurio ir Rytų Europos šalims būtų Balkanų srovė ir Horgoso įvažiavimo taškas tarp Serbijos ir Vengrijos.
Rusijos gamintojas „Gazprom“ ir Europos importuotojai nori nuolatinio tiekimo per Ukrainą, o Ukrainos pareigūnai neigia bet kokius ketinimus atnaujinti susitarimą su Rusija. Azerbaidžanui ar kitai trečiajai šaliai nepervedant dujų tranzitu po apsikeitimo sandorio su Rusija, ES prireiks apie 7,2 mlrd. m3 dujų iš SGD rinkos. Lenkijoje, Vokietijoje, Lietuvoje ir Italijoje esantys terminalai galėtų persiųsti šiuos kiekius į labiausiai paveiktas apskritis, tokias kaip Slovakija ir Austrija,
Christophas Halseris, „Rystad Energy“ dujų ir SGD analitikas
Sužinokite daugiau naudodami „Rystad Energy“ dujų ir SGD sprendimą.
„Rystad Energy“ prognozuoja galimus 2023 m. dujų balanso pokyčius paveiktose šalyse, darant prielaidą, kad 50% ir 0% dujų srautas per Ukrainą ir pajėgumų apribojimai atitinkamose įėjimo taško alternatyvose. Be rusiškų dujų Slovakija atsidurtų srauto grandinės gale, todėl iš Čekijos per Lanžoto įleidimo tašką reikėtų tiekti apie 4 mlrd. m3 dujų. Kadangi papildomi pakartotinio dujinimo pajėgumai Lenkijoje bus prieinami tik 2025 m., nulinio srauto scenarijus gali netgi reikšti atvirkštinius srautus iš Austrijos į Slovakiją.
Austrija, didžiausia 2023 m. Rusijos dujų tiekėja, sieks padidinti importą iš Vokietijos per Oberkappel įleidimo tašką, kurio didžiausias metinis pajėgumas – 8 mlrd. Tačiau 2023 m. Rystad Energy pradiniais metais Oberkappel importo pajėgumų nepakaks 8,53 mlrd. m3 importo atotrūkiui užpildyti. Be trumpalaikių pajėgumų koregavimo dujų tranzitas į Vengriją sumažėtų, o nutekėjimas į Italiją būtų sustabdytas. Jei nutrūktų visi Rusijos dujų srautai per Ukrainą, Austrijai iš Italijos per Arnoldšteino-Tarvizio perėjimo punktą reikėtų importuoti iki 2,5 mlrd.
Italija turi keletą galimybių pakeisti Rusijos dujotiekius ir iš esmės pasiekė nepriklausomybę nuo Ukrainos tranzito. Tačiau šalis Slovakijai ir Austrijai privalėtų tiekti apie 3,75 mlrd. m3. Šios papildomos atsargos galėtų būti tiekiamos iš Ravenos plūduriuojančios saugyklos ir dujinimo bloko (FSRU) – 5 mlrd. m3 per metus nuo 2025 m. – ir 1,23 mlrd. m3 iš dujotiekio tiekimo per Tunisą.
Vengrija susidurtų su dideliais iššūkiais, jei visiškai sustabdytų Rusijos dujų srautą per Ukrainą. Darant prielaidą, kad Moldova tiekiama per pietus, pajėgumai per Balkanų dujotiekį iš Rumunijos būtų visiškai paskirstyti ir sustabdytų srautus iš Rumunijos. Be to, Austrija negalės perduoti dujų Vengrijai, o Kroatija neturės papildomų pakartotinio dujinimo pajėgumų iki 2025 m. Vengrija turėtų pasikliauti tik padidėjusiu dujų srautu TurkStream dujotiekiu, todėl Horgoso įleidimo taškas turėtų veikti nepertraukiamai, kai didžiausias pajėgumas yra 9 mlrd. m3 per metus. Arba, jei Austrija galėtų gauti pakankamai SGD iš Italijos, Vengrija galėtų gauti papildomų dujų per atvirkštinį srautą Mosonmagyarovar įleidimo taške iš Austrijos.
Vidurio ir Rytų Europos šalys ruošiasi galimam Ukrainos dujų tranzito stabdymui ir suvienijo jėgas, kad sukurtų vertikalųjį dujų koridorių pagal ES Centrinės ir Pietryčių Europos energijos jungčių iniciatyvą (CESEC). Šių metų sausio 19 d. Atėnuose buvo pasirašytas supratimo memorandumas (SM), kuriame dalyvavo ES energetikos komisarė Kadri Simson ir perdavimo sistemos operatoriai (PSO) iš Graikijos, Bulgarijos, Rumunijos, Vengrijos, Slovakijos, Ukrainos ir Moldovos. Koridorius panaudotų esamą infrastruktūrą Ukrainoje ir Moldovoje ir leistų SGD importui iš Graikijos ir Turkijos pasiekti Slovakiją, Vengriją ir galbūt Lenkiją.
Be to, Turkijos perdavimo sistemos operatorius BOTAS ir Bulgarijos operatorius „Bulgartransgaz“ 2024 m. sausio mėn. pasirašė susitarimą padidinti dujų įvedimo pajėgumus Strandzha 1 įleidimo taške, kad padidėtų dujų srautai iš Azerbaidžano ir Kaspijos jūros regiono į Europą. Ši plėtra galėtų padėti padidinti Azerbaidžano ES dujų eksportą nuo 13 mlrd. m3 per metus iki 20 mlrd. m3 per metus iki 2027 m. ir ilgainiui galėtų transportuoti Irano dujas per Solidarumo žiedo iniciatyvą.
Daugiau geriausių skaitymų iš Oilprice.com:
