Praėjusią savaitę kainos kilo beveik visose „Nord Pool“ biržos prekybos zonose, o vidutinė savaitės elektros kaina Baltijos šalyse, palyginti su praėjusią savaitę, išaugo 1 proc., rodo „Latvenergo“ duomenys Latvijoje ir Lietuvoje siekė 100,97 Eur už megavatvalandę (MW/h), o Estijoje – 100,77 Eur už megavatvalandę (MW/h). „Nord Pool“ sistemos kaina išaugo 29% iki 27,79 euro už MWh. Vidutinės elektros kainos kitose Europos šalyse praėjusią savaitę buvo tokios: Lenkijoje – 115,58 euro už MWh, Vokietijoje – 68,58 euro už MWh. Kainų augimą Šiaurės šalių prekybos zonose praėjusią savaitę daugiausia lėmė sumažėjusi atsinaujinančios energijos gamyba – vėjo energijos gamyba sumažėjo 30%, o saulės – 1%. Be to, sumažėjus vandens pritekėjimui, hidraulinių rezervuarų užpildymo lygis Šiaurės šalyse nukrito žemiau normos. Baltijos šalyse nedidelį kainų augimą lėmė 23% sumažėjusi vėjo energijos gamyba ir 5% sumažėjęs energijos srautas į Baltijos šalis. Elektros energijos suvartojimas Nord Pool regione siekė 6178 GWh, o gamybos apimtys – 6898 GWh. Bendras elektros suvartojimas Baltijos šalyse išaugo 1% ir sudarė 449 GWh. Latvijoje suvartotos elektros energijos kiekis buvo 1% mažesnis nei praėjusią savaitę – 107 GWh. Estijoje suvartojimas išaugo 1% iki 121 GWh. Lietuva sunaudojo 221 GWh elektros, tai yra 2% daugiau nei praėjusią savaitę. Elektros gamyba Baltijos šalyse išaugo 13% iki 288 GWh. Latvijoje elektros gamyba išaugo labiausiai, palyginti su praėjusią savaitę – 31% iki 49 GWh. Tuo pat metu Estijoje gamyba išaugo 29% ir siekė 90 GWh. Lietuvoje elektros gamyba išliko praėjusios savaitės lygyje – 148 GWh. Praėjusią savaitę gamyba, palyginti su vartojimu, Latvijoje siekė 46%, Estijoje – 74%, o Lietuvoje – 67%. Baltijos šalys pagamino 64% visos regione suvartojamos elektros energijos. Iki šių metų rugpjūčio 31 dienos tęsiasi remonto darbai tarpvalstybinėje jungtyje „EstLink 2“ tarp Suomijos ir Estijos. Taigi iš visos įrengtos tarpvalstybinių jungčių tarp Suomijos ir Estijos galios – 1016 MW – iki rugpjūčio pabaigos bus prieinama tik 358 MW (EstLink 1), o tai gerokai riboja elektros importą iš Šiaurės šalių. „Latvenergo“ primena, kad kainų svyravimai „Nord Pool“ biržoje tiesiogiai liečia tik tuos klientus, kurie su elektros tiekėju yra sudarę sutartį dėl kintamos elektros biržos kainos pagrindu.
Elektros kainos išaugo – kas tai turėjo įtakos?
0 Komentarai
Seniausi