Pirkdami vasarnamį užsienyje, žmonės susiduria su daugybe klausimų. Nuo ko pradėti? Kokią paskolą turėčiau gauti? Į ką konkrečiai reikia atsižvelgti? Banko „Citadele“ ekspertas išdėstė pagrindinius dalykus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį. Marina Hakiainen, „Citadele“ mažmeninės bankininkystės skyriaus vadovė, paaiškino, kad nekilnojamojo turto pirkimas užsienyje vis dar yra turtingesnių žmonių sfera, tačiau laikui bėgant jis tampa vis labiau prieinamas eiliniams piliečiams: „Šalto klimato šalys, tokios kaip Italija ir Ispanija, yra populiarūs tarp Estijos gyventojų, sprendžiant iš banko kortelių naudojimo statistikos, jos yra nuolatos paklausios kaip atostogų kryptys. Šalis, kurioje norite įsigyti nekilnojamąjį turtą, lemia pirkimo procesą ir galutinę kainą. „Įvairiose šalyse, kaip žinote, galioja skirtingi įstatymai dėl nekilnojamojo turto pirkimo už kreditą, veiklos leidimų ir kadastrų, papildomų mokesčių, gyvenamojo ploto nuomos ir dar daugiau“, – sakė Hakiainen. Šį ilgą procesą ji rekomenduoja pradėti susiradus vietinį patarėją, pavyzdžiui, brokerį ar teisininką, išmanantį nekilnojamojo turto rinką ir įstatymus. „Jis gali palaikyti žmogų nuo pat pradžių ir padėti išvengti nemalonių situacijų, kai, pavyzdžiui, koks nors papildomas mokestis ar įsipareigojimas pirkėjui būna netikėtas“, – aiškino Hakiainen. Jei žmogus nori gyventi Estijoje, bet vasarnamį įsigyti užsienyje, jis gali kreiptis dėl finansavimo iš Estijos bankų. Perkant nekilnojamąjį turtą užsienyje, pavyzdžiui, tinka paskola su nekilnojamuoju turtu arba vartojimo paskola nebrangiam butui įsigyti. Tačiau įsigyti nekilnojamojo turto užsienyje naudojant būsto paskolą neįmanoma. „Paskolą būstui galima pasiimti tik tos šalies banke, kurioje žmogus dirba ir moka mokesčius“, – pažymėjo Hakiainen. Anot jos, paskolos užstatu naudojamas nekilnojamasis turtas turi būti Estijoje: „Jei žmogus nori pirkti, pavyzdžiui, butą Suomijoje, šis butas negali būti naudojamas kaip užstatas paskolai gauti“. Priežastis – šalių įstatymų ir praktikos skirtumai vertinant ir apskaitant užstatą. Jeigu užsienietiško nekilnojamojo turto pirkimo tikslas yra persikelti į šią šalį, reikėtų kreiptis į paskirties šalies banką. „Reikia atsižvelgti į tai, kad kreipimasis dėl paskolos ir jos gavimas priklauso nuo šalies, į kurią kreipiamasi, bankams nustatytų įstatymų ir reglamentų“, – sakė M. Hakiainenas. Kaip ir bet kurios kitos paskolos atveju, išduodamas paskolą nekilnojamajam turtui užsienyje įsigyti, bankas įvertina asmens mokumą. „Bankas atlieka skaičiavimus pagal pajamas ir esamus finansinius įsipareigojimus: paskolas, kreditines korteles ir lizingą, o kiekvienos paskolos procesas yra panašus“, – aiškino Hakiainen. Pagal tai nustatoma maksimali suma, kurią asmuo gali pasiskolinti. „Bendra taisyklė – visos paskolos, lizingas, įmokos, garantijos ir kiti kreditiniai įsipareigojimai neturi sudaryti daugiau nei 40% namų ūkio pajamų. Tai taip pat apima mokėjimus už planuojamą naują paskolą. Kartu bankas atsižvelgia ir į situaciją, kai, pavyzdžiui, gali padidėti Euribor“, – pažymėjo Hakiainen. Hakiainen atkreipė dėmesį, kad paskolos su nekilnojamuoju turtu palūkanos dažniausiai būna didesnės nei būsto paskolos, o paskolos grąžinimo terminas trumpesnis: „Tai reiškia, kad žmogus gali pasiskolinti mažesnę pinigų sumą nei, pavyzdžiui, paėmęs gauti būsto paskolą, nes kreditingumo koeficientas pasirodo mažesnis. Taip pat, lyginant su Estija, perkant nekilnojamąjį turtą užsienyje, paskolą galima gauti už mažesnę užstato vertės dalį: taikant Citadele banko pavyzdį, įsigyjant užsienietišką nekilnojamąjį turtą – iki 75 proc. užstato vertės, o Estijoje esančio nekilnojamojo turto – iki 95 proc. „Į tai reikia atsižvelgti nuo pat pradžių, norint išsirinkti jūsų norus ir finansines galimybes atitinkantį turtą“, – pridūrė Hakiainen. Kaip pajamas bankas atsižvelgia į darbo užmokestį, pašalpas šeimai, tėvų atlyginimus, dividendus ir invalidumo išmokas. „Vienkartinės pajamos, tokios kaip mokesčiai ir premijos, į pajamas neįtraukiamos, nes neturi didelės įtakos asmens finansinei padėčiai“, – pažymėjo Hakiainen. Į atlyginimus iš užsienio ir nuomos pajamas bankas, išduodamas paskolą, atsižvelgia ne visą, o su tam tikru koeficientu. „Procesas daugeliu atžvilgių panašus į nekilnojamojo turto pirkimą Estijoje: reikia susirasti tinkamą turtą ir kompetentingą konsultantą, suprasti įstatymus ir įsipareigojimus bei kreiptis dėl paskolos. Tada bankas įvertina asmens kreditingumą ir ar jis įvykdė ankstesnius paskolos įsipareigojimus. Be to, turite pateikti bankui įkeisto turto vertinimo ataskaitą. Jei viskas tvarkoje, pas notarą galima sudaryti paskolos sutartį ir sutvarkyti būsto paskolą“, – sakė Hakiainen. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis taip pat turi būti išsiųsta bankui per tris mėnesius nuo sandorio sudarymo.
