
Paprastai sakoma, kad žmonės piniginėje nešiojasi banko kortelę. Tačiau yra įvairių tipų kortelių – debeto ar kredito. Luminor Estijos mažmeninės bankininkystės vadovas Kasparas Korkas tiksliai paaiškina, kokie yra šių kortelių skirtumai, pranašumai ir trūkumai. Kreditinė kortelė. Nuotrauka: Pexels
Paprastai sakoma, kad žmonės piniginėje nešiojasi banko kortelę. Tačiau yra įvairių tipų kortelių – debeto ar kredito. Luminor Estijos mažmeninės bankininkystės vadovas Kasparas Korkas tiksliai paaiškina, kokie yra šių kortelių skirtumai, pranašumai ir trūkumai.
„Rinkdamiesi mokėjimo kortelę pagalvokite, kam tiksliai jos reikia – ar tiesiog norite atsiskaityti parduotuvėse, ar reikia ir kredito limitų bei draudimo. Kasdieniniam naudojimui debeto kortelė dažniausiai yra labiau paplitęs ir pigesnis pasirinkimas, tačiau kai kuriems pirkiniams, pavyzdžiui, namų remontui ar kelionėms, kreditinė kortelė, kuri suteikia finansinio saugumo jausmą ir automatinį draudimą, yra geresnis pasirinkimas. Korkas pasakė.
Jis paaiškino, kad debeto kortele galima atsiskaityti kasdien ir internetu bei pasiimti grynųjų pinigų, tačiau tik iki kortelės turėtojo atsiskaitomojoje sąskaitoje esančios sumos. Tai leidžia lengvai kontroliuoti išlaidas.
Tačiau Korkas pripažino, kad kai kuriais atvejais debeto kortelės funkcionalumo gali nepakakti. Pavyzdžiui, kadangi debeto kortelė neturi kreditinės kortelės funkcijų, gali būti sunku pasiruošti atostogoms. Tokiu atveju pirmenybė turėtų būti teikiama kreditinei kortelei, nes tik ji leidžia išsinuomoti automobilį, užsisakyti viešbutį ar nusipirkti lėktuvo bilietus.
Corkas pažymėjo, kad naudojant kasdien, kreditinė kortelė turi tas pačias mokėjimo funkcijas kaip ir debetinė kortelė, taip pat kai kurios papildomos funkcijos. Kreditinės kortelės dažniausiai būna su pirkinių ir kelionių draudimu, o dažniausiai debeto ir kredito kortelių išėmimo limitai ir mokesčiai taip pat skiriasi. „Dauguma žmonių kreditines korteles sieja tik su paskolomis, tačiau tai pasenęs mitas: kredito korteles galima pasiimti su kredito limitu arba be jo, o kitos savybės, įskaitant draudimą, lieka galioti“, – aiškino jis.
Jis pažymėjo, kad kredito limitas dažniausiai yra minimalus pora šimtų eurų, o maksimali suma priklauso nuo kortelės tipo, kortelės turėtojo įsipareigojimų, jo paties pageidavimų ir mokėjimo galimybių. Korkas pateikė pavyzdį, kad jei kredito limitas yra 1000 eurų, tai ši suma atsiras kortelės savininko sąskaitoje. Tačiau visada reikia atsiminti, kad 1000 eurų nėra paties kortelės turėtojo pinigai, o išleidęs juos privalo grąžinti per tam tikrą laikotarpį. Jei asmuo į šią sąskaitą perveda papildomų pinigų, o likutis viršija kredito limitą, už panaudotą „papildomą“ sumą palūkanos neskaičiuojamos.
Korkas pridūrė, kad daugelis kredito kortelių siūlo nemokamą kredito laikotarpį, per kurį paskolą galima grąžinti be palūkanų. Vidutiniškai šis laikotarpis yra iki 45 dienų. Praktiškai tai reiškia, kad prireikus įsigyti ką nors didelio, paskolą galėsite grąžinti be palūkanų iki kito mėnesio.
„Kredito kortelė yra efektyvi priemonė dideliems pirkiniams, tačiau svarbu atminti, kad kortelė su kredito limitu, nors ir pasižymi plačiomis funkcijomis, kartu yra ir tam tikra papildoma atsakomybė. Todėl renkantis mokėjimo kortelės tipą svarbiausia orientuotis į savo poreikius ir galimybes“, – sako Corkas.