Iki kitų metų nukeltą ekonomikos augimą lydės pastebimas kainų augimas ir realaus vartojimo mažėjimas. Ką žada naujasis biudžetas? Kokią naudą duoda gyventojams siūlomos vyriausybės obligacijos?
- Ekonomikos augimo skatinimas yra per brangus
- Išsilavinimas ir medicina bus iš dalies apmokami
- Vyriausybės obligacijos nėra investicijų priemonė
Elena Poverina, video rubrikos vedėja 2024 08 30, 07:50
Iki kitų metų nukeltą ekonomikos augimą lydės pastebimas kainų augimas ir realaus vartojimo mažėjimas. Ką žada naujasis biudžetas? Kokią naudą duoda gyventojams siūlomos vyriausybės obligacijos?
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Tõnu Mertsina tiesiogiai atsakė į Rus.Postimees klausimus.
Ištraukos iš pokalbio :
– Finansų ministerija ir komerciniai bankai paskelbė ekonomines prognozes. Kokie klausimai lieka neatsakyti?
„Mes dar nežinome, koks bus visas mokesčių paketas. Prognozę sudarėme atsižvelgdami į jau įteisintus mokesčius ir anksčiau planuotas išlaidas. Rugsėjo mėnesį koalicija svarstys valstybės biudžetą. Gali būti ir daugiau mokesčių pakeitimų.
– Vienas iš analitikų pažymėjo, kad prognozėse neatsižvelgiama į tikėtiną mokestinių pajamų mažėjimą – žmonės ir įmonės susiveržs diržus, o prekyba alkoholiu plūs į užsienį…
– Žinoma, yra rizika. Pirmiausia, kai kalbame apie akcizo padidinimą alkoholiui. Tikiu, kad valstybė tai supranta. Bus tiriama padidintų akcizų įtaka tarpvalstybinei prekybai.
Per alkoholio akcizą valstybė planuoja gauti 251 milijoną eurų, tai yra mažiau nei 2% visų mokesčių.
– Kodėl ekonomikos augimas atidėtas iki kitų metų?
– Nuo praėjusių metų vidurio augo realios namų ūkių pajamos. Prekyba vis dar neigiama, šis skaičius yra -2%, palyginti su paskutiniu tikslu. Namų ūkių pasitikėjimas ateitimi vis dar labai žemas, o tai atsispindi gyventojų noru pirkti ir išleisti.
Eksportas pamažu artėja prie nulio. Šiais metais netgi galime pastebėti nedidelį pakilimą. Tai turės teigiamos įtakos Estijos ekonomikai.
Pirmąjį pusmetį Estijos BVP sumažėjo 1,4%, antrasis pusmetis atrodys geriau, bet galiausiai vis tiek bus minusas. „Swedbank“ prognozuoja -0,6 proc.
– Mūsų laukia kylančios kainos ir mažėjantis realus vartojimas. Kokios viso to pasekmės ekonomikai?
– Kai valstybė išeina su dar vienu mokesčių pakeitimų paketu ir mažina biudžeto išlaidas, tai neigiamai atsiliepia BVP, o tai savo ruožtu neigiamai veikia vidaus paklausą.
Remiantis „Swedbank“ prognoze, kitąmet realusis neto darbo užmokestis mažės. Tai turės neigiamos įtakos privačiam vartojimui, kuris sudaro apie pusę BVP.
– Ar nėra alternatyvos tolesniam mokesčių didinimui ir išlaidų mažinimui?
– Taip. Mokesčių našta Estijoje yra maža, palyginti su ES vidurkiu ar Suomija. Ir tai turi įtakos valstybės pajamoms. O gyventojų lūkesčiai dėl valstybinių paslaugų yra per dideli. Dabartinių mokesčių nepakanka esamiems poreikiams patenkinti.
– Tai yra, ateityje aukštasis mokslas ir medicina taps mokami, o pensijas ir socialines pašalpas teks mažinti?
– Daugelis jau dabar patys moka už medicinos paslaugas. Sveikatos priežiūra netaps visiškai mokama, tačiau gali padidėti mokamos medicinos dalis.
Aukštasis išsilavinimas turėtų garantuoti darbo su dideliu atlyginimu prieinamumą. Jei tokios garantijos nebus, jaunimas išvyks studijuoti ir dirbti į užsienį. Netikiu, kad aukštasis mokslas taps visiškai mokamas, bet gali būti, kad dalis studijų bus perkelta į mokamą.
– Kas laukia pensijos ir socialinės pašalpos?
– Estijoje yra 310 000 senatvės pensininkų. Bet koks pensijų padidinimas net pora procentų yra didelė našta biudžetui. Padidinti bus galima tik tada, kai tai leis mokestinės pajamos.
– Ką mums žada naujasis biudžetas?
– Prioritetas – biudžeto deficito mažinimas. Svarbiausias tikslas – ekonomikos augimas. Ekonomikos augimo skatinimas valstybei kainuotų labai brangiai.
– Estija siūlys gyventojams vyriausybės obligacijas po 3,3% per metus. Kokia iš to nauda? Ar mums žadama 3,3% per metus su 5% infliacija ir būtinybe mokėti PVM parduodant obligacijas?
– Toks tarifas yra rinkos kompromiso ir valstybės galimybių rezultatas. Rinka suinteresuota didesne grąža, tačiau valdžia negali mokėti tokio tarifo. Manau, kad 3,3% yra geriausias pasirinkimas. Latvijoje ir Lietuvoje situacija maždaug tokia pati, tik ten infliacija mažesnė.
Greičiausiai valstybės obligacijas reikėtų vertinti ne kaip priemonę investuoti, o kaip galimybę išsaugoti santaupas.
Daugiau informacijos pakartojime!
:format(webp)/nginx/o/2024/08/29/16321292t1h6a8b.jpg)
Postimees studija: ką žada prognozės, naujas biudžetas ir valstybės obligacijos? / Pranešėjo drabužiai: Tallinna Kaubamaja / InWear Foto: Madis Veltman
- Kodėl ekonomikos augimas atidėtas iki kitų metų?
- Kokios yra naujo kainų kilimo ir realaus vartojimo mažėjimo pasekmės?
- Ar yra alternatyvų tolesniam mokesčių didinimui ir išlaidų mažinimui?
- Ką mums žada naujasis biudžetas?
- Ar aukštasis mokslas ir medicina taps mokami?
- Ar gresia pensijų ir socialinių pašalpų mažinimas?
- Švedijos ekonomika išgyvena sunkius laikus, o Lietuva kyla į viršų. Kodėl? Kaip tai paveiks Estijos ekonomiką?
- Kokią įtaką turės darbo užmokesčio mokestis?
- Kokia nauda iš vyriausybės obligacijų 3,3% per metus?
- Estijos statybų sektoriaus nuosmukis antrąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, siekė 4 proc. Kur dar neišvengiamas kritimas? Kuriuose sektoriuose tikimasi augimo?
Pranešėjo apranga: Tallinna Kaubamaja / InWear
