Kai maždaug prieš dešimt metų lankiausi Europos Komisijoje Briuselyje, Estija buvo tikra žvaigždė. Senąją Europą buvo ištikusi gili skolų krizė dėl nekontroliuojamo Graikijos skolinimosi ir atrodė, kad euras tuoj žlugs. Beveik visos ES valstybės narės buvo smarkiai įsiskolinusios, o kai kurios, tarp jų ir Graikija, taip smarkiai, kad be tarptautinių organizacijų (ypač Tarptautinio valiutos fondo) pagalbos joms grėsė nemokumas.
/nginx/o/2025/01/03/16575287t1h8389.jpg)
Nepaisant blogėjančios šalies ekonominės padėties, žmonės ir toliau aktyviai lankosi prekybos centruose.
Išimtis buvo Estija, kurios biudžetas, nepaisant sunkumų, išliko subalansuotas, o vietoj skolų šalis kaupė rezervus.
Dabar situacija yra priešinga. Estijos ekonomika yra mažėjanti jau dešimtą ketvirtį iš eilės: tai yra didžiausias nuosmukis tarp Europos Sąjungos šalių. Pagal nuomonę , sklindančią viešojoje erdvėje, galėtų atrodyti, kad situacija yra net blogesnė nei per 2008-2009 metų finansinę krizę.
„Ar Estija pavirto „Europos ligoniu?“ – tai klausimas, kuris dažnai diskutuojamas tiek ekonominiuose, tiek politiniuose ratuose. Štai keletas pagrindinių aspektų, kurie gali būti svarbūs nagrinėjant šią temą:
1. Ekonominė situacija
- Ekonomikos stagnacija: Žmonės kalba apie stagnaciją ir galimą ekonominį nuosmukį, kuris gali būti susijęs su globalia ekonomine padėtimi, energijos kainomis ir kitais iššūkiais.
- Infliacija ir kainų augimas: Pastaraisiais metais Estija susidūrė su dideliu kainų augimu, ypač energijos išteklių kainų šuoliais, kas paveikė gyventojų perkamoji galia.
2. Socialiniai aspektai
- Nelygybė ir skurdas: Diskusijos apie socialinę nelygybę ir skurdo problemas tampa vis aktualesnės, o tai gali paveikti visuomenės stabilumą.
- Socialinės paslaugos: Kai kurie kritikai nurodo, kad socialinės paslaugos, sveikatos priežiūra ir švietimas gali būti nepakankamai finansuojami.
3. Politinės problemos
- Politinis nestabilumas: Paskutiniais metais Estijoje vyko politiniai neramumai, koalicijų pokyčiai ir rinkimų neaiškumai, kurie gali daryti įtaką politikos efektyvumui.
- Kylančios populizmo tendencijos: Kai kurios politinės frakcijos pradeda naudoti populistinius metodus, kas gali padidinti socialinį susiskaldymą.
4. Tarptautiniai santykiai
- Saugumas ir geopolitika: Estija, būdama šalia Rusijos, jaučiasi pažeidžiama ir nuolat ieško saugumo bei strateginių partnerių, ypač NATO ir Europos Sąjungoje.
- Migracijos klausimai: Migracijos politika ir susijusios įtampos su mažumomis taip pat kelia nerimą.
5. Reakcijos į pandemiją
- COVID-19 poveikis: Pasaulinė pandemija padarė didelę įtaką Estijos ekonomikai ir sveikatos sistemai, o atkūrimas po COVID-19 liko aktualus klausimas.
6. Ateities perspektyvos
- Inovacijos ir technologijos: Estija garsėja savo technologiniais pasiekimais ir startuolių ekosistema, tačiau būtina užtikrinti, kad šie sektoriai ir toliau sparčiai augtų.
- Ekonomikos diversifikacija: Siekdama išvengti priklausomybės nuo tam tikrų sektorių, Estija stengiasi diversifikuoti savo ekonomiką.
Klausimas „Ar Estija pavirto „Europos ligoniu?“ reikalauja nuodugnaus ir išsamaus požiūrio į šalies ekonominius, socialinius ir politinius aspektus. Aktyvi diskusija šia tema gali padėti geriau suprasti esamas problemas ir numatyti galimus sprendimus.
