„Bigbank“ vyriausiojo ekonomisto Raulio Eametso teigimu, atlyginimų augimas Estijoje ir toliau tęsis, nes darbo rinka išlieka sveika, o numatomas mokesčių didinimas gali pakeisti gyventojų mokestinę elgseną. /nginx/o/2024/02/28/15917987t1hda1f.jpg)
Darbo užmokesčio augimas Nuotrauka: Shutterstock BNS 2024-08-26, 10:43
„Bigbank“ vyriausiojo ekonomisto Raulio Eametso teigimu, atlyginimų augimas Estijoje ir toliau tęsis, nes darbo rinka išlieka sveika, o numatomas mokesčių didinimas gali pakeisti gyventojų mokestinę elgseną.
Pagal pirmadienį paskelbtą atlyginimų statistiką, vidutinis atlyginimas Estijoje antrąjį šių metų ketvirtį siekė 2007 eurus.
Tikslesnis matas nei aritmetinis vidurkis yra atlyginimo mediana, kai vienodas darbuotojų skaičius gauna didesnį ir mažesnį atlyginimą. Atlyginimo mediana antrąjį ketvirtį buvo 1641 euras. Didžiausias atlyginimas buvo Taline, o mažiausias – Valgos apskrityje, kur atlyginimo mediana siekė 64 procentus Talino.
„Galbūt svarbiau už atlyginimo dydį yra atlyginimų augimas. Vidutinis darbo užmokestis, palyginti su antrojo praėjusių metų ketvirčio, padidėjo 7,2 proc., mažesnis nei 8,8 proc. darbo užmokesčio padidėjimas pirmąjį ketvirtį, bet vis tiek reikšmingas. Taip pat svarbu, kad atlyginimų augimas būtų greitesnis nei infliacija, o tai reiškia, kad žmonių realios pajamos auga“, – sakė Eametsas.
Anot jo, atlyginimų augimas nestebina, nes užimtumas išlieka aukštas, o nedarbas nedidelis. Darbo jėgos tyrimo duomenimis, antrąjį ketvirtį užimtų žmonių skaičius, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, išaugo beveik aštuoniais tūkstančiais, o nedarbas sumažėjo tūkstančiu.
„Kai darbo rinkos rodikliai geri, darbdaviai turi atsižvelgti į darbuotojų norą didinti atlyginimus, nes prie durų nebūna bedarbių eilės“, – aiškino Eametsas.
„Jei bus įvestas darbuotojų darbo užmokesčio mokestis, greičiausiai padidės spaudimas darbuotojams perkelti mokesčių išlaidas ant darbuotojų. Jau šiandien yra daug pramonės šakų ir profesijų, kuriose žmonės dirba savarankiškai arba ribotos atsakomybės bendrovėse, siekdami optimizuoti mokesčius. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, taksi paslaugų, valdymo ir apskaitos paslaugų srityje ir pan.“, – sako Eametsas.
Tikėtina, kad mokėjimų vokeliais dalis didės ir tuose regionuose, kur juda daugiau grynųjų, sakė jis. „Kaip ir dėl galimo įmonių pelno apmokestinimo, keičiantis mokesčiams žmonių mokėjimo elgsena išliks nepakitusi, o ieškos visų įmanomų būdų mokėti mažiau mokesčių. Todėl mokesčių prognozės, pagrįstos šiandienos pelno skaičiais arba darbo sąnaudomis, gali nepasitvirtinti“, – pridūrė Eametsas.
