Tiesioginis e-rezidencijos programos ekonominis efektas valstybei 2024 metų pirmąjį pusmetį siekė 31 mln. Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, be mokesčių, kuriuos moka į iždą, e-rezidentai, naudodamiesi Estijos įmonių verslo paslaugomis, kasmet Estijoje palieka daugiau nei 11 mln. Tai pranešė Estijos elektroninės rezidentūros programos viešųjų ryšių skyriaus vadovė Liina Vahtras. Liina Vahtras. Nuotrauka: Laura Nestor BNS 2024-09-10, 09:24
Tiesioginis e-rezidencijos programos ekonominis efektas valstybei 2024 metų pirmąjį pusmetį siekė 31 mln. Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, be mokesčių, kuriuos sumoka į iždą, e-rezidentai, naudodamiesi Estijos įmonių verslo paslaugomis, kasmet Estijoje palieka daugiau nei 11 mln. Apie tai pranešė Estijos elektroninės rezidentūros programos viešųjų ryšių skyriaus vadovė Liina Vahtras.
„Jeigu kalbėtume apie e-rezidentų įmonių mokesčius pirmąjį pusmetį, tai 76 proc., tai yra 22 mln. eurų, buvo darbo mokesčiai ir 24 proc., tai yra septyni milijonai eurų, buvo specialieji pajamų mokesčiai, daugiausia. dėl dividendų. Programos ekonominis efektas, be mokesčių, apima papildomus du milijonus eurų valstybės mokesčių, kuriuos moka e-rezidentai“, – pažymėjo Vachtras.
Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius e. rezidento skaitmeninius ID gavo 6 037 užsienio piliečiai (prašymų buvo tik 6 482, teigiamų sprendimų dalis – 93 proc.), o pirmąjį pusmetį e. rezidentai įsteigė 2 450 naujų. įmonių.
Aktyviausi programos dalyviai ir įmonių kūrėjai buvo Ispanijos, Ukrainos ir Vokietijos piliečiai, kurie šių metų sausio–birželio mėnesiais Policijos ir sienos apsaugos departamentui pateikė atitinkamai 917, 448 ir 378 prašymus gauti skaitmeninį dokumentą. -ID e-rezidentas, taip pat įsteigė 454, 173 ir 170 Estijos įmonių.
Pasak Liinos Vahtros, programa veikia stabiliai, nors ekonominio efekto augimo tempai dėl programos lėtėja. „Susidomėjimas elektronine rezidentūra ir įmonių kūrimu Estijoje išlieka didelis: pirmąjį pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, buvo gauta septyniais procentais daugiau prašymų gauti e. rezidenciją, o naujų Estijos įmonių buvo sukurta septyniais procentais daugiau e-rezidentų. Tai daugiau, nei galėjome tikėtis ir tikėtis vykstant ekonomikos nuosmukiui“, – sakė Vahtras.
Ji pridūrė, kad pagrindinis elektroninės rezidentūros tikslas – Estijos ekonomikos augimas ir nauda Estijos valstybei. „Kasdienėje veikloje to galime pasiekti dviem būdais: pirma, pritraukdami į Estiją iniciatyvius e-rezidentus, antra, prisidėdami prie Estijos paslaugų ekonomikos sektoriaus ekosistemos plėtros, kuri taip pat sukurs darbo vietas. ir gauti pajamų vietos įmonėms“, – pažymėjo Vakhtras.
Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, 2023 metais Estijos verslo, veikiančio oficialioje „e-Residency Marketplace“ paslaugų teikėjų platformoje, apyvarta vien iš e.rezidentų aptarnavimo siekė mažiausiai 11,43 mln.
„Mūsų rinkoje augančiam paslaugų teikėjų skaičiui e-rezidentų aptarnavimas sudaro daugiau nei pusę viso verslo ir dažnai siekia 80-100 proc. Paslaugų teikėjai auga ir tobulėja kartu su e-rezidentų verslu, suteikdami vertingą ir augančią klientų bazę bei plečiant savo pasaulines veiklos sąlygas“, – sakė Vahtras.
Vietos įmonės dažniausiai yra ankstyvoje arba spartaus augimo stadijoje, todėl dažnai perka tokias paslaugas kaip verslo formavimas, virtualaus biuro ir apskaitos paslaugos, teisinės ir mokesčių konsultacijos, – sakė ji.
E. rezidentūros patariamosios tarybos pirmininkas ir vienas iš programos steigėjų Taavi Kotka mano, kad paslaugų ekonomikos sektorius, kuris e. rezidentūros dėka įgauna pagreitį, atlieka esminį vaidmenį didinant valstybės pajamų bazę ir remiant e. – valstybės eksportas.
„Dar nė viena šalis nepasiekė Estijos lygio teikdama skaitmenines paslaugas verslumo srityje, o jei pasiekė, Estija taip pat turi ilgametę patirtį ir žinias aptarnaujant tarptautinius verslininkus. Jei konkurencija tarp šalių skaitmeninių paslaugų ir verslumo srityje taps vis aštresnė, tai nuo Estijos paslaugų ekonomikos sektoriaus kokybės ir patikimumo priklausys, ar užsienio įmonės atvyks į Estiją daryti verslo“, – sakė Kotka.
Jis pridūrė, kad Estijos konkurencinis pranašumas bus išlaikytas tik tuo atveju, jei e-rezidencija drąsiai žengs kitą technologinės plėtros šuolį.
„Turime pradėti labiau pasitikėti ir taikyti naujas technologines galimybes, tokias kaip pirštų atspaudų ir veido atvaizdų rinkimas, taip pat dokumentų ir tapatybės identifikavimas realiu laiku naudojant mobiliąsias aplikacijas, kad e. rezidentūra taptų dar saugesnė ir naudingesnė valstybės, taip pat patogus naudoti. Kartu būtina kuo greičiau visiškai panaikinti fizinės el. gyventojo skaitmeninės identifikacijos kortelės poreikį“, – pabrėžė Kotka ir pridūrė, kad aktyviai vystomi pilotiniai projektai, kurie, pagal planus, taps prieinami el. gyventojų per ateinančius porą metų.
2023 metais tiesioginė elektroninio rezidentūros ekonominė nauda valstybei (darbo ir dividendų mokesčiai, taip pat valstybės rinkliavos) siekė 67,4 mln. Bendra e. rezidentūros programos kaina, įskaitant vyriausybės partnerių indėlį, 2023 metais siekė septynis milijonus eurų, įskaitant, be tikslinio EIS e. rezidentūros programos finansavimo, Policijos ir sienos apsaugos valdyba investavo 627 tūkst. eurų, Informacinių technologijų centras ir Vidaus reikalų ministerijos (VMIT) plėtra – 197 tūkst. eurų bei Mokesčių ir muitų departamentas – 93 tūkst.
E. rezidentūros programa atidaryta 2014 m. gruodžio 1 d., siekiant užtikrinti užsienio piliečiams saugią prieigą prie Estijos valstybės elektroninių paslaugų. Per pastarąjį laikotarpį daugiau nei 117 000 žmonių (neskaičiuojant atšauktų statusų) iš 185 šalių tapo e-rezidentais. Šiuo metu apyvartoje yra 59 500 skaitmeninių e. rezidento ID, kurių galiojimo laikas yra penkeri metai.
E-rezidentai tapo daugiau nei 32 200 Estijos įmonių steigėjais ir bendraįkūrėjais, tai yra maždaug kas penktą naują Estijos įmonę per metus, o 38 procentai Estijos startuolių taip pat yra susiję su e-rezidentais. Tiesioginis e. rezidentūros programos ekonominis poveikis Estijos valstybei nuo pat jos pradžios siekė 244 mln.
Programos ekonominio poveikio nustatymo pagrindas – valstybės lygmeniu patvirtintas modelis, kuriame atsižvelgiama į Estijos e-rezidentų įmonių mokamus darbo ir pajamų mokesčius ypatingais atvejais (daugiausia nuo dividendų).
E-rezidento įmonėmis laikomos Estijos įmonės, kuriose e-rezidento vaidmuo įmonėje nustatomas steigimo metu arba per 90 dienų po jos, o užsienio piliečio, prisijungusio prie įmonės, e. būti įsteigti iki įmonės įsteigimo.
E-rezidentai reguliariai ir nuodugniai tikrinami valstybės lygmeniu prieš registruojant verslą ir vėliau. Policijos ir sienos apsaugos valdyba, Saugumo policijos valdyba (KaPo), Mokesčių ir muitinės valdyba, Pinigų plovimo duomenų tarnyba pagal savo įgaliojimus vykdo elektroninių gyventojų skaitmeninių asmens tapatybės kortelių naudojimo valstybinę priežiūrą.
E-rezidencija nesuteikia pilietybės, mokesčių rezidento, leidimo gyventi ar leidimo atvykti į Estiją ar Europos Sąjungą. E-Resident Digi-ID nėra fizinis asmens tapatybės dokumentas ar kelionės dokumentas ir jame nėra nuotraukos.