- Labiausiai pabrango nealkoholiniai gėrimai – 15,6% per metus. Antrą vietą reitinge užėmė maisto priedai – 11,2% daugiau nei per metus. Trečiąją vietą užėmė saldumynai ir desertai su teigiamu 9,3 proc. m. rezultatu.
- Pagal kainas TOP5 atsiduria ir buitinė chemija bei duona – atitinkamai 8,7% ir 6,4% per metus.
- Praėjusį mėnesį kasdieniniai pirkiniai vėl brango – vidutiniškai 3,9 % per metus. Tai teigiama periodiškai skelbiamoje ataskaitoje, pavadintoje: „MAŽMENINĖS PARDUOTUVĖS KAINŲ INDEKSAS“.
- buvo išanalizuota 69,1 tūkst. kainos nuo 31,8 tūkst parduotuvių, priklausančių 52 prekybos tinklams. Palyginimui, birželį augimas (skaičiuojant ta pačia metodika) siekė 3,1%, gegužę – 2,9%, o balandį – 2,4% m/m.
Skaityti daugiau
Skaityti daugiau
Liepos mėnesį konkurentai su panašiomis kainomis. Kainos sugrįžo
– Parduotuvių kainų kilimo dinamika nustojo lėtėti ir tai yra pastebėjimas, atitinkantis bendrą pastarųjų mėnesių infliacijos augimą. Šie pokyčiai ekonomistų ypatingai nestebina. Jau dabar galime kalbėti apie lėtą, bet aiškų tendencijos pasikeitimą 2024 m. balandžio mėn., kurio pagrindinė priežastis buvo PVM tarifų atšaukimas maistui, – pažymi daktaras Tomasz Kopyściański iš WSB Merito universiteto.
Brangūs gaivieji gėrimai
Surinkti duomenys taip pat rodo, kad liepos mėnesį iš 17 stebimų kategorijų 13-oje buvo didesnis nei per metus. Tas pats buvo ir birželį, ir gegužę. Pastaruoju metu nealkoholiniai gėrimai užėmė pirmąją vietą kainų reitinge, kurių vidutinis augimas per metus. lygiu 15,6 proc. Birželį ši kategorija per metus pabrango 4,9%, o gegužę – 6,3%.
– Neabejotinai svarbus sezoninis veiksnys, kurį lemia išaugusi nealkoholinių gėrimų paklausa esant aukštai vasaros temperatūrai. Bet šios kategorijos kainų augimui įtakos turi ir pabrangusios plastikinės pakuotės. Be to, kai kurių vaisių, pvz., apelsinų, kainos yra didesnės nei pernai. Visa tai brangina sulčių gamybą, – aiškina dr. Kopyściański.
Piotrui Bielskiui, Santander Bank Polska Ekonominės analizės departamento direktoriui, toks didelis gėrimų kainų augimo mastas nuo liepos mėnesio yra nemenkas siurprizas.
– Kasmet švenčių būna tuo pačiu metu, todėl sezoninis veiksnys neturėtų turėti įtakos kainų pokyčiui kasmet. Tačiau šie metai rekordiškai karšti. Daugelį mėnesių vyrauja sausra, o vandens balansas blogėja didelėje šalies teritorijoje. Tai galėjo padidinti vandens naudojimo gėrimų gamybai kainą, nors nemanau, kad tai galėtų visiškai paaiškinti tokį reikšmingą kainų augimo dinamikos padidėjimą kas mėnesį, – priduria Piotras Bielskis.
Maisto priedų kainos kyla
Antroje brangiausių produktų grupėje buvo maisto priedai (t. y. kečupai, majonezai, garstyčios, prieskoniai). Jų kainos per metus išaugo 11,2%. Verta pridurti, kad birželį jos išaugo 6,2%, o gegužę – 5,9% per metus. Todėl matyti, kad šiuo atveju pradeda didėti ir kainų augimo dinamika.
– Maisto priedai yra žemės ūkio produktai, todėl jie brangsta. Auga žemės ūkio darbo jėgos, taip pat transporto ir perdirbimo pramonės kaštai. Taip pat dabar yra kepsnių sezonas, o maža gastronomija ir turizmas papildomai skatina paklausą ir kainas, sako dr. Andrzej Maria Faliński iš Ekonominio dialogo forumo asociacijos.
Trečioje sąrašo vietoje atsidūrė saldumynai ir desertai. Jų kainos per metus išaugo 9,3%. Ankstesniame leidime jie pabrango 11,2% per metus. Savo ruožtu gegužę plačiai suprantami saldainiai per metus pabrango 12,9 proc.
– Kainų augimą, šį ir praėjusį mėnesį, lėmė žaliavų kaina. Blogėjančios gamtinės sąlygos neigiamai veikia šioje pramonėje naudojamas žaliavas. Energijos kainų ir darbo užmokesčio augimas bei auganti cukraus ir kakavos paklausa, stabilizuojantis pasiūlai, papildomai išlaiko aukštas kainas šioje kategorijoje. Analizuodami klimato kaitą, neturėtume tikėtis, kad situacija pagerės, sako prof. Sławomiras Jankiewiczius iš WSB Merito universiteto.
Didesnės duonos ir buitinės chemijos kainos
Buitinės chemijos prekės užėmė ketvirtą vietą reitinge, o vidutinis metinis augimas buvo 8,7%. Birželio mėn. m. augimas. buvo 9,2 proc., o gegužę – 9,7 proc. Todėl matyti, kad kainų kilimo dinamika šioje kategorijoje pradeda šiek tiek mažėti, tačiau vertės vis dar yra reikšmingos.
– Kainos pastaraisiais mėnesiais gerokai stabilizavosi, tačiau vis dar išlieka aukštos. Deja, tikėtina, kad ši kategorija išliks kainų augimo priešakyje. Rezultatai labai priklauso nuo energijos ir dujų kainų lygio, kuris gali gerokai padidėti metų sandūroje, pažymi dr. Tomasz Kopyściański.
Savo ruožtu duona buvo penktoje vietoje, vidutiniškai 6,4% per metus. Birželio mėn. kainos išaugo per metus. 5,3 %, o gegužę – 4,9 % m. Kaip aiškina daktaras Falińskis, pagrindiniai duonos kainų augimą lemiantys veiksniai yra brangstanti energija ir vis brangesnės žaliavų gamybai naudojamos medžiagos, pvz., trąšos, apsaugos priemonės, kuras ir kt. Be to, dėl pernelyg ilgų tiekimo grandinių didėja marža.
– Mano nuomone, antrąjį šių metų pusmetį turėtume atsižvelgti į tolesnį duonos kainų didėjimo pagreitį. Tai gali palengvinti grūdų ir miltų kainų padidėjimas dėl prastesnio derliaus Lenkijoje ir užsienyje. Taip pat reikėtų atsižvelgti į dujų kainų augimą kepykloms, kai birželio pabaigoje nustos galioti vyriausybės apsauginiai skydai – primena Santander Bank Polska ekspertas.
Be TOP 5 brangesnių kategorijų, buvo ir asmeninės higienos prekių, kurios per metus išaugo 6,2 proc. Birželį ir gegužę, palyginti su atitinkamu 2008 m. laikotarpiu, jų kainos padidėjo atitinkamai 5,1 ir 3,1 procento. Vaisiai taip pat yra teigiami – 3,8 % m. per metus. Per pastaruosius du mėnesius, palyginti su 2012 m., jie padidėjo 1,8% ir 2,2%. Pabrango ir pieno produktai – 3,6% per metus. Ankstesnis padidėjimas buvo 1,1% ir 1% per metus.
Kodėl jis brangesnis?
– Spartėjantis vaisių kainų augimas, be kita ko, yra šių metų nepalankių oro reiškinių. Preliminariais Centrinės statistikos tarnybos vertinimais, šių metų vaisių derlius gali būti maždaug 17% mažesnis nei prieš metus ir silpniausias nuo 2019 m. Dėl to antroje šių metų pusėje turėtų tikėtis tolesnio spaudimo augti vaisių kainoms stiprėjimo. šiemet. – perspėja Piotras Bielskis.
Straipsnių kainos taip pat pakilo. vaikams – 3,5 proc. m. Ankstesniais mėnesiais m/m didėja. šioje kategorijoje buvo 1,5% ir 4,2%. Pastaruoju metu žuvies kainos kasmet didėja. 2,8 proc., o anksčiau – 4,8 ir 0,5 proc. Liepos mėnesį mėsa išaugo 2,3 proc. Ankstesnis padidėjimas siekė 4,6% ir 1,2% per metus. Tuo tarpu mėsos per metus padaugėjo 2,2 proc. Du ankstesni padidėjimai buvo 0,9% ir 1,9% per metus. Vis brangstančių kategorijų sąrašą baigia stimuliatoriai (t. y. arbata, kava, alus, degtinė), kurių rezultatas – 1 % per metus. Birželio mėn. kainos išaugo per metus. 4,7%, o gegužę – 2,6% m/m.
– Kainos daugumoje kategorijų kyla dėl padidėjusių gamybos sąnaudų. Pavyzdžiui, šaltibarščių atveju jie yra aukštesni nei mėsos kategorijoje, todėl jų kainos kyla sparčiau. Be to, logistikos kainos kyla. Žuvis brangsta dėl kuro, energijos, transporto ir atlyginimų didinimo sąnaudų. Taip pat turime atsižvelgti į orų svyravimus, aplinkos taršą ir su apsauga bei veisimu susijusių taisyklių pasikeitimus – apibendrina prof. Sławomiras Jankiewiczius iš WSB Merito universiteto.
