Ką Estija gali pasiūlyti tarptautinei korporacijai? Tai yra svarbiausias klausimas vertinant Estijos konkurencingumą, o jei atsakymo į jį nėra, turime problemą, sako DPD Estijos vadovas Remo Kirssas. :format(webp)/nginx/o/2022/10/17/14904180t1h2b59.jpg)
Nuotrauka: DPD Eesti rus.postimees.ee 2024 m. rugpjūčio 26 d., 11:12
Ką Estija gali pasiūlyti tarptautinei korporacijai? Tai yra svarbiausias klausimas vertinant Estijos konkurencingumą, o jei atsakymo į jį nėra, turime problemą, sako DPD Estijos vadovas Remo Kirssas.
Rudenį numatomas dar vienas Euribor normos sumažinimas, kuris turėtų sumažinti neapibrėžtumą ir šiek tiek padidinti perkamąją galią. Tačiau Estijos kontekste tai neturės didelės įtakos visiems vartotojams, nes kitais metais ir vėliau planuojami mokesčių pakeitimai dar labiau apsunkins situaciją.
Vartotojams ir verslininkams kainų didėjimo riba tam tikra prasme jau beveik pasiekta. Vietoj laukiamo ekonomikos augimo matome besitęsiančią stagnaciją ir šio laikotarpio ilgėjimą, lyginant su kitais konkurentais, ypač su kaimyninėmis šalimis, kurios yra tame pačiame lygyje.
Mokesčių mažinimas ir padidinimas turi trumpalaikį poveikį. Norint padidinti mūsų konkurencingumą, būtina ieškoti naujų krypčių: pramonės, inovacijų. Estija per maža eiti tradiciniu keliu. Turime rasti daugiau būdų, kaip čia pritraukti užsienio investicijų ir naujų darbo vietų.
Lietuva, palyginti su Estija, padarė didelę pažangą
Estija jau seniai garsėja sėkminga startuolių kultūra ir e.rezidencijos programa, kuri pritraukė užsienio investuotojus ir verslininkus. Estija buvo inovacijų ir skaitmeninės plėtros pavyzdinė šalis, joje įsikūrusios tarptautiniu mastu sėkmingos įmonės, tokios kaip „Skype“, „Wise“ ir „Bolt“.
Tačiau Lietuva pastaruoju metu žengė įspūdingus žingsnius siekdama šios vietos. Pavyzdžiui, Lietuvoje yra didžiausia Europoje finansinių technologijų platforma, o Vilniuje sukurta palanki aplinka besivystančioms įmonėms. Ten teisės aktai lankstesni, o verslo steigimo išlaidos mažesnės.
Be to, Lietuvos Vyriausybė inicijavo projektą „Žaliasis koridorius stambioms investicijoms“, kurio tikslas – pritraukti į šalį didelį ekonominį poveikį turinčias investicijas.
Pagrindinis šio projekto tikslas – pasiūlyti investuotojams palankias sąlygas ir pagreitintas procedūras, siekiant pritraukti į Lietuvą didelių investicijų, ypač tuose sektoriuose, kurie yra strategiškai svarbūs šalies ekonomikai ir plėtrai.
Žaliojo koridoriaus iniciatyva numato mokesčių lengvatas, greitesnius administracinius procesus (leidimą, peržiūros greitį) ir valstybės paramą dideliems projektams, taip pat orientuojasi į darnią plėtrą, kuri padės Lietuvai pasiekti ilgalaikius klimato ir ekonomikos tikslus.
Estijos pranašumai nyksta
2026 metais planuojamas pelno mokestis išties gali turėti įtakos Estijos patrauklumui užsienio investuotojų akyse. Užsienio kapitalas nuolat ieško šalių, kuriose yra mažesnė mokesčių našta ir stabili verslo aplinka.
Latvija, o ypač Lietuva, pastaraisiais metais priėmė sprendimus, kurie daro jų ekonominę aplinką patrauklesnę investicijoms. Pavyzdžiui, Lietuvoje buvo įvestos mokesčių lengvatos mokslinių tyrimų ir plėtros veiklai, kurios padėjo pritraukti tarptautines technologijų įmones.
Estijos geografinė padėtis, kuri ilgą laiką buvo mūsų pranašumas jungiant Baltijos jūros regioną su Skandinavija, taip pat praranda savo svarbą. Latvija ir Lietuva sėkmingai naudojasi savo vieta Vakarų ir Vidurio Europoje, taip pat ir „Rail Baltica“ projekto kontekste. Baltijos šalis jungiantis geležinkelis ateityje suteiks Lietuvai ir Latvijai tam tikrą konkurencinį pranašumą tranzito sektoriuje – tai neišvengiama dėl geografijos ir logistikos.
Estijos išskirtinumas reikalauja geresnio panaudojimo
Kitas Estijos iššūkis – didėjančios darbo jėgos sąnaudos ir senėjanti visuomenė. Tai nerimą kelianti tendencija. Estija jau dabar susiduria su darbo jėgos trūkumu keliuose sektoriuose, ypač IT ir technologijų srityse.
Palyginimui, Lietuva aktyviai vilioja užsienyje dirbančius piliečius ir siūlo palankias sąlygas jauniems specialistams grįžti į tėvynę. Tokios priemonės padeda šaliai išlaikyti konkurencingumą darbo rinkoje ir užtikrinti tvarų ekonomikos augimą.
Estija turi sutelkti dėmesį į savo unikalias stipriąsias puses, tokias kaip IT sektorius, kibernetinis saugumas ir skaitmeninės naujovės. Šalis turi daugiau investuoti į švietimą ir mokslinius tyrimus, kad išliktų patraukli užsienio investuotojams ir verslininkams.
Taip pat prieš priimant svarbius ekonominius sprendimus svarbu atlikti išsamią poveikio analizę, kad būtų išvengta netikėtų nesėkmių. Dabartinis mokesčių didinimo planas, išplitęs kelerius metus, mus labiau atitolina nuo šių tikslų.
Estija turi išlaikyti savo konkurencinius pranašumus, o ne juos griauti. Turime bet kokia kaina vengti nereikalingos biurokratijos ir, žinoma, mokesčių naštos, dėl kurios gali nutekėti investuotojai ir įmonės.
Estija nedidelė, bet mūsų stiprybė visada buvo lankstumas ir naujovės. Norėdama išlikti konkurencinga su kaimyninėmis šalimis ir turėti geresnes pozicijas, Estijos vyriausybė turi vykdyti ilgalaikę strategiją, kuri užtikrintų tvirtą ekonominę aplinką ir tvarią plėtrą.
