Teigti, kad Lenkijos dirvožemiai paprastai yra parūgštinti, reiškia nieko nesakyti. Iš viso 60-70 proc. šalies dirvožemiai turi rūgštinę reakciją, o labai rūgščių ir silpnai rūgščių dirvožemių dalis yra maždaug vienoda. Ši padėtis pastaraisiais metais kinta, didėja supratimas, kad reikia palaikyti tinkamą dirvožemio pH. Tačiau pažiūrėkime, kiek potencialaus derliaus išslysta pro pirštus būtent dėl nereguliuojamos reakcijos. Tai galioja ir žieminiams javams. Tiesą sakant, tik rugiai labiau toleruoja šiek tiek rūgštines reakcijas. Kiti žieminiai javai, pirmiausia kviečiai ir miežiai, paprastai netoleruoja nereguliuojamos reakcijos. Ar jie augs? Žinoma. Ar jie derės pakankamai? Nebūtinai, net jei jie turi pakankamai kitų maistinių medžiagų dirvožemyje. Šiame kontekste atkreipkime dėmesį į kalkinimo po rapsų sėklų klausimą. Sėjomaina rapsų – javų – rapsų sistemoje (arba javai – rapsai – javai) yra viena populiariausių Lenkijoje. Koks rapsų auginimo dirvožemis pagal pH yra javams?
Kalkinimas po rapsų padės pamaitinti javus makroelementais
Pirma, žieminiai rapsai palieka daug derliaus likučių. Ką tai turi bendro su dirvožemio pH? Derliaus likučiai turi įtakos organinių medžiagų kiekiui dirvožemyje, o tai savo ruožtu veikia kaip buferis, apsaugantis nuo staigaus pH kritimo. Be to, rapsų auginimo vieta didėja biologinio turtingumo požiūriu. Tačiau naudinga reakcija įvyksta ir kalkinant. Nors rapsų lapai turi daug derliaus likučių, jie geriau suskaidomi dėl kalkių.
