Reuters rašo, kad pieno perteklius Kinijoje iliustruoja nenumatytas Pekino veiksmų didinant aprūpinimo maistu pieno sektoriuje pasekmes. Tačiau susilpnėjusi ekonomika ir tai, kad pieno produktai, tokie kaip sūris, grietinėlė ir sviestas, yra vieni brangesnių, verčia pirkėjus atsargiai juos pirkti.
Kinija užtvindyta pienu. Demografinė krizė padarė savo
Pieno suvartojimas Kinijoje sumažėjo nuo 14,4 kg vienam gyventojui 2021 m. iki 12,4 kg 2022 m. – paskutiniais metais, kurių duomenis turi Kinijos statistikos biuras. Tuo pačiu metu Kinijos, trečios pagal dydį pieno gamintojos, pieno gamyba praėjusiais metais išaugo iki beveik 42 mln. tonų nuo 30,39 mln.
Be to, didelės išlaidos ir 2008 m. pieno klastojimo skandalo, dėl kurio mirė mažiausiai šeši vaikai, o tūkstančiai buvo hospitalizuoti, palikimas riboja Kinijos eksporto galimybes.
„Reuters“ aiškina, kad Kinijos pieno pramonė suklestėjo po to, kai Pekinas paragino 2018 m. sukurti daugiau pieno ūkių ir padidinti pieno gamybą, kaip dalį platesnio plano siekti didesnio apsirūpinimo maistu. Dėl to išaugo ūkių skaičius ir galvijų importas. Tačiau dabar smulkesni ūkiai atsidūrė ant bankroto slenksčio.