Ūkininkų susitikime su žemės ūkio ministru Czesławu Siekierskiu ir Seimo pirmininku Szymonu Hołownia Jerzy Wierzbicki pabrėžė tris pagrindinius klausimus, kurie netrukus gali reikšmingai paveikti žemės ūkio pramonės funkcionavimą ir gamybos ekonomiką.
Ukrainos įstojimas į Europos Sąjungą
Pirmas klausimas – Ukrainos įstojimas į Europos Sąjungą. Daugelis ekspertų pabrėžia, kad formalumai gali užtrukti apie 7 metus, o tai praktiškai nėra labai ilgas laikas. Tuo labiau, kad ES šalys ir jų žemės ūkio rinkos turėtų būti logistiškai pasirengusios įtraukti tokį didelį žemės ūkio gamintoją į savo struktūras. Kaip pabrėžė Ursula von der Leyen, Ukraina ėmėsi visų mūsų rekomenduojamų veiksmų ir įvykdė mūsų suformuluotas sąlygas. Todėl manau, kad Europos Sąjunga turėtų pradėti stojimo derybas su Ukraina iki šio mėnesio pabaigos.
Skaityti daugiau
Gantneris: Nustokime skersti savo maisto ekonomiką begalinėmis išlaidomis 
Skaityti daugiau
Kaip susitikime Seime pabrėžė Lenkijos mėsinių galvijų augintojų asociacijos prezidentas Jerzy Wierzbicki: – Ukraina mums yra didžiulis iššūkis, Europos Sąjungoje turime suvokimo problemą, nes Europos pietuose visada buvo pirko grūdus iš Ukrainos. Airiai, išgirdę, kad Ukraina turi patekti į rinką, galvoja apie pigius grūdus gyvulininkystei, nesuvokia, kad Ukraina yra kaip dramblys porceliano parduotuvėje žemės ūkio rinkose. Tai sukels esminius pokyčius visoje Europoje. Kai kalbėjomės ir kovojome, kad derybos su Mercosur dėl žemės ūkio būtų griežtai apribotos, t. y. apribotos patekimas į rinką, visi suprato šį iššūkį. Kai kalbame apie Ukrainą, deja, tarp organizacijų ir tarp valstybių narių kyla disonanso. Todėl mūsų vaidmuo – bandyti tai pakeisti, įtikinti kitas žemės ūkio organizacijas ir kitas valstybes nares, kad tai didžiulis iššūkis. Turi būti keletas sprendimų, kurie suteiks Ukrainai ribotą prieigą prie rinkos pereinamuoju laikotarpiu. Kada Ukraina prisitaikys prie Europos rinkos reikalavimų, bet dar svarbiau – kada Europos žemės ūkis, įskaitant Lenkijos žemės ūkį, turės galimybę prisitaikyti konkuruoti su Ukraina? Tam taip pat reikės lėšų, o tai yra ir ministro, ir europarlamentarų vaidmuo, o mūsų – lobistinė veikla.
Dekarbonizacijos balansas – netiesiogiai darys spaudimą ūkininkams
Kitas klausimas, kurį paminėjo Wierzbicki, yra žaliasis susitarimas, kuris vis dar kelia nerimą ūkininkams. – Žaliojo kurso kontekste kitais metais atsiras prievolė pranešti apie dekarbonizaciją finansų sistemoje, t.y., bankams, mažmeninės prekybos tinklams, tokiems kaip „Lidl“ ir „Biedronka“, dideliems tiekėjams ir didelėms įmonėms. Jie visi privalės pranešti apie atkaulinimo likutį. Tai bus nefinansinės ataskaitos, tačiau sudarytos taip pat, kaip ir finansinės ataskaitos. Neliks daug vietos žalumynams ar apsimetinimui, kad kažkas daroma. Ši priemonė, kurią valdo Finansų generalinis direktoratas, bus stebima. Pradėsime konkuruoti ne tik mažesnėmis kainomis ir geresne kokybe, bet ir anglies dvideginio mažinimo kiekiu. Ir ateina. Deja, yra šiek tiek ramybės ir šiek tiek mūsų pusėje, nes tai galios ne smulkioms, vidutinėms įmonėms ar ūkininkams, o tik iš pažiūros. Spaudimas iš bankų, pigesnės paskolos tiems, kurie dekarbonizuoja, mažmeninės prekybos tinklai, norintys įtraukti sumažinimą į savo balansą, didelės įmonės ir ūkininkai. Ūkininkai stengsis ieškoti šių atsargų, juolab kad gyvulininkystės atsargos sudaro apie 80% mėsos gamybos balanso išmetamų teršalų.
Miško kirtimas – prievolė pranešti apie prekių kilmę nuo 2025 m.
Kita Jerzy Wierzbicki aptariama tema – plačiai žinomas ES miškų naikinimo reglamentas 2023/1115. Praktiškai jis turėtų būti pradėtas įgyvendinti nuo 2025 metų pradžios. Įstatymas įpareigoja verslininkus tikrinti, pranešti ir atsekti į ES įvežamų prekių kilmę, siekiant užtikrinti, kad jų gamyba nesukeltų pernelyg didelio miškų naikinimo ir miškų degradacijos. Draudimas neturės įtakos jokiai konkrečiai šaliai ar produktui. Tačiau įmonės produkciją ES galės parduoti tik tuo atveju, jei produkto tiekėjas išduos vadinamąjį deramo rūpestingumo deklaracija. Tai patvirtins, kad produktas nėra kilęs iš iškirstų miškų arba nesukėlė miškų, įskaitant nepakeičiamus pirmykščius miškus, degradacijos po 2020 m. gruodžio 31 d. Įmonės taip pat turės patikrinti, ar šie gaminiai atitinka atitinkamus šalies, kurioje jie pagaminti, reglamentus. Šis reikalavimas taip pat taikomas žmogaus teisėms ir čiabuvių teisėms.
Griežtos nuobaudos
Naujosios taisyklės apima: galvijus, kakavą, kavą, palmių aliejų, soją ir medieną, taip pat produktus, kuriuose yra, buvo šeriami arba pagaminti iš šių prekių (pavyzdžiui, oda, šokoladas ir baldai).
Įmonės rinks atitinkamą informaciją, pavyzdžiui, geografinės vietos koordinates. Atitinkamos ES institucijos turės prieigą prie jų ir atliks patikrinimus naudodamos palydovinio stebėjimo ir DNR analizės priemones. Tokiu būdu jie patikrins, iš kur atkeliauja produktai.
Baudos už reikalavimų nesilaikymą bus proporcingos ir atgrasančios. Didžiausia bauda bus ne mažesnė kaip 4 procentai taisyklių nesilaikančio subjekto ar komercinės įmonės visos metinės apyvartos Sąjungoje.
Miškų naikinimas turės įtakos sojų pupelių prieinamumui ir kainai
Wierzbicki aiškiai pažymėjo, kad ši problema praktiškai nepastebima ir gali labai paveikti, pavyzdžiui, sojų miltų rinką, jos prieinamumą ir kainą.
– Tai yra reglamentas, kuris mus įveda į prakeiktas problemas. Nuo gruodžio pabaigos Europos Sąjungoje įsigalios taisyklės, visų pirma taikomos sojai. ES tokiam sprendimui nepasiruošusi, jei jis įeitų, sutriktų sojų tiekimas, sutriktų pašarų paukštienai ir kiaulienai tiekimas. Reguliavimas sukels didelių trikdžių. Teko girdėti nuomonę, kad sojų tiekėjai į Europą sulaikė sutartis po sausio 1 d., nes nėra tikri, kokiomis sąlygomis galės šiuos pristatymus. Tai yra kitas dalykas, dėl kurio Lenkijos vyriausybė, čia ministras Siekierskis, šiuo metu daro lobizmą ir turi daryti lobizmą mūsų labui. Taip pat turime daryti lobizmą, kad absoliučiai atidėtume įsigaliojimo datą. Tai didžiulis iššūkis.
