News Pricer.lt

Dauguma Lenkijos įmonių tvarios plėtros nelaiko prioritetu

Większość firm w Polsce nie traktuje zrównoważonego rozwoju priorytetowo

Žema ESG ataskaitų kokybė yra didelė įmonių verslo rizika

Skaityti daugiau

Žema ESG ataskaitų kokybė yra didelė įmonių verslo rizika

Viena vertus, klimato krizė, didesnis ekologinis sąmoningumas ir didėjanti etiškos organizacijos kultūros svarba. Kita vertus, tvaraus finansavimo plėtra ir dinamiškai kintanti reguliavimo aplinka, kurios priešakyje yra CSRD direktyva ir darnaus vystymosi ataskaitų teikimo standartai (ESRS). Neabejotina, kad socialinis ir politinis spaudimas yra didžiulis, o pasaulis šiandien iš verslo tikisi radikalių pokyčių.

Todėl panašu, kad darnus vystymasis turėtų būti vienas svarbiausių kiekvienos įmonės prioritetų. Tačiau tik 28% ARC Rynek i Opinia LeasingTeam grupės vardu apklaustų organizacijų sutinka su šia disertacija, kuri nusprendė pažvelgti į ESG srityje vykdomų įmonių, kuriose dirba daugiau nei 50 darbuotojų, veiklą Lenkijoje.

– Vis daugiau įmonių suvokia, kad ESG atitinkanti veikla nebėra tik priedas, o neatsiejama jų verslo strategijos dalis. Ne kitaip ir LeasingTeam grupėje, todėl stebėdami pokyčius šioje srityje kartu su vienu iš mūsų prekės ženklų TalentPoint inicijavome tyrimą, kurio tikslas – suprasti, kaip įmonės Lenkijoje žiūri į veiklos įgyvendinimą darnaus vystymosi srityje. Tyrimą skyrėme pokyčių organizacijose lopšiui, t. y. personalo skyriams, įmonių savininkams ir žmonėms, tiesiogiai atsakingiems už ESG ir ĮSA“, – sako Iga Pazio, „LeasingTeam Group“ rinkodaros ir viešųjų ryšių direktorė.

Daug kas priklauso nuo įmonės dydžio ir veiklos masto

Iš ataskaitos matyti, kad nors beveik pusė įmonių (49 proc.) pripažįsta, kad tvari plėtra joms yra svarbi, jos nelaiko to prioritetine sritimi, o kas penktas aplinkos ir socialines problemas traktuoja visiškai šalin. Įdomu tai, kad yra aiškus ryšys tarp įmonės dydžio ir dalyvavimo ESG srityje lygio. Labiausiai tikima, kad būtina šias problemas spręsti kaip prioritetą, įmonėse, kuriose dirba daugiau nei 500 darbuotojų (37 proc.), o mažiausiai – organizacijose, kuriose dirba nuo 51 iki 100 žmonių (23 proc.).

– Manome, kad verslo tikslų siekimas gali būti efektyviai ir sėkmingai derinamas su rūpinimu žmonėmis ir aplinka, o etiška organizacinė kultūra ir atitinkamų požiūrių skatinimas turėtų būti bet kokio verslo valdymo pagrindas. Tai taip pat taikoma paslaugoms ir sprendimams, kuriuos pristatome rinkai. ESG yra viena iš pagrindinių strateginių krypčių visoms mūsų įmonėms ir mes taip pat norime paremti savo klientus šioje veikloje, sako Andżelika Majewska, LeasingTeam Group viceprezidentė. – Esame įsitikinę, kad įmonės, pakankamai anksti įsitraukusios į žaliosios transformacijos procesą, turės didžiulę galimybę susikurti konkurencinį pranašumą santykiuose su klientais ir investuotojais – priduria jis.

Laimei, tai, kad daugumoje įmonių ESG sritis nėra prioritetų sąrašo pirmoji, nereiškia, kad šioje srityje nesiimama jokių veiksmų. Kas antra apklausta įmonė juos didesniu ar mažesniu mastu atlieka, o kas ketvirtoje įmonėje jos įtraukiamos į atskirą strategiją. Nenuostabu, kad tokį dokumentą daugiausia turi tarptautinės kompanijos. Gali nustebinti tai, kad net 19% verslininkų tiesiogiai deklaruoja neplanuojantys imtis tokios veiklos, nes nejaučia poreikio.

Biudžetas yra kliūtis, tačiau matomas paradigmos pokytis

Didžiausias iššūkis įmonėms, žengiančioms į darnaus vystymosi kelią, yra biudžeto apribojimai, nurodė net 58 proc. Šiek tiek mažiau, 53%, pažymėjo nežymų darbuotojų įsitraukimą, o kas antra įmonė pripažįsta, kad neturi sąmoningumo ir tinkamų žinių ESG principams įgyvendinti. Kitos kliūtys yra laiko trūkumas (48 % atsakymų) ir aiški politika arba veiksmų planas (45 %). Respondentai dėl tokios padėties kaltina vadovaujančius darbuotojus, kurie nėra pakankamai įsitraukę į veiklą, susijusią su darniu vystymusi savo įmonėse (40 proc. atsakymų).

– Aišku, kad dar nėra parašytų strategijų ar rodiklių, kad tai yra pradinis verslo spektro plėtimo laikotarpis. Jau ne vienerius metus – ir Lenkijoje gerokai ilgiau nei kitose Europos šalyse – buvo akcentuojama, kad verslas turėtų orientuotis tik į pelno maksimizavimą, o visos šios „ĮSA“ veiklos tėra nereikalingos išlaidos. ĮSA galutinai pakeitus ESG, paaiškėjo, kad verslas yra apie žmones, todėl natūralu maksimaliai padidinti teigiamą poveikį ir sumažinti neigiamą poveikį visose mūsų gyvenimo kokybės požiūriu svarbiose srityse. Tik 1% respondentų mano, kad darnaus vystymosi idėją remiančių įmonių vykdoma veikla neturi pastebimos įtakos įmonei ir darbuotojams. Tai akivaizdus verslo paradigmos poslinkio, vykstančio čia ir dabar, įrodymas, komentuoja Kozminskio universiteto vadybos profesorius Bolesławas Rokas.

Nuteikia optimistiškai tai, kad 87% apklausos dalyvių žino, jog su darniu vystymusi susijusi veikla mažina žalingą verslo poveikį aplinkai. Vidutiniškai trys iš keturių įmonių taip pat mano, kad ESG pagerina santykius su klientais, tiekėjais ir partneriais (77%), padidina darbuotojų įsipareigojimą ir efektyvumą (76%) bei pritraukia talentus, kurie labiau tinka organizacijos kultūrai (73%). .

Tyrimas atliktas naudojant CATI ir CAWI metodus reprezentatyvioje 515 įmonių grupėje, kurioje dirba ne mažiau kaip 50 darbuotojų. Ją 2024 m. birželio 24–7 d. „LeasingTeam Group“ vardu atliko tyrimų agentūra „ARC Rynek i Opinia“. Ataskaitos turinio partneris yra „Great Digital“, o atsakingo verslo forumas – institucinis globėjas.

Naujienų šaltinis

Dalintis:
0 0 balsai
Straipsnio vertinimas
guest
0 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai įvertinti
Inline Feedbacks
Rodyti visus komentarus

Taip pat skaitykite: