Skaityti daugiau
Sezoninis darbas. Nuolaidų parduotuvės įdarbina darbuotojus, bet dideli pinigai yra kitur
Tai, kad lenkai negali ilsėtis, patvirtina ir duomenys apie šventes. Net 44 proc darbuotojų pernai neišnaudojo viso jiems priklausančio poilsio, o kas dešimtas iš viso nepasiėmė atostogų. Ir nors negalime atstatyti skaitiklio į 20 ar 26 laisvas dienas, dauguma iš mūsų (66 proc.) nori jų turėti dar daugiau.
– Brandi darbo rinka, su kuria, mano nuomone, susiduriame Lenkijoje, pasižymi dialogu tarp darbuotojų ir darbdavių. Tarpusavio pasikeitimo lūkesčiais pasiekimai, be kita ko, apima plačias motyvacines programas. Tiek darbuotojai, tiek darbdaviai žino apie būtinos naudos pasiūlymą, kurio pagrindinis komponentas yra medicininė priežiūra. Perspektyva teisinga, tačiau ją reikia išplėsti įtraukiant poilsio klausimą. Įmonės turėtų atsakyti į klausimą, kaip jos skatina sveiką darbo aplinką ir gerovę darbe ir ar į šią veiklą įtraukė atostogų politiką. Sunku kalbėti apie psichinę ir fizinę darbuotojo sveikatą bei produktyvumą, jei jis neišeina atostogų, sako Alina Smolarek, „enel-med“ personalo direktorė.
Dirbame po darbo valandų…
Eurostato duomenimis, lenkai vidutiniškai dirba 40,5 valandos per savaitę, o tai yra kone daugiausiai visoje Europos Sąjungoje po graikų. Darbštumą rodo ir enel-med ataskaitos „Sveikata mus sieja“ rezultatai, kurie rodo, kad tik kas trečias lenkas nedirba po darbo valandų (38 proc.). Vakarai, savaitgaliai ir švenčių dienos nėra laisvas nuo profesinių reikalų net 56 proc. darbuotojų. Beveik tiek pat tai galioja mažiausiai ir labiausiai patyrusiems žmonėms – tarp Z komandų 58 proc. dirba ne standartinėmis valandomis, o tarp sidabrinių 56 proc
– Be sveikos gyvensenos propagavimo ir tinkamų poilsio sąlygų sudarymo, itin svarbu investuoti į modernias technologijas, tobulinti darbo organizavimą. Lenkijos ekonomikos instituto ataskaita rodo, kad vidutinių Lenkijos įmonių našumas beveik perpus mažesnis už ES vidurkį ir tris kartus mažesnis nei geriausių Europos įmonių. Todėl svarbu nepamiršti apie darbo organizavimą ir įrankius, turinčius įtakos darbuotojų produktyvumui. Trūkstant investicijų į šias sritis darbas tampa mažiau efektyvus, komentuoja Alina Smolarek iš enel-med.
…nes mes turime…
Atidžiau pažvelgus į priežastis, dėl kurių dirbama po darbo valandų, svarbiausi veiksniai yra per didelės pareigos arba sunkumai vykdant darbo valandas (36 proc. atsakymų). Tai daug dažniau moterų nei vyrų problema (42 proc. prieš 31 proc.).
Antroje vietoje liko darbdavio lūkesčiai (31 proc.). Tai reiškia, kad naujausia Valstybinės darbo inspekcijos ataskaita įmonių nesužavėjo.
Ataskaitoje nustatyta, kad darbo laikas buvo viena iš trijų dažniausiai skundžiamų sričių. 2022 metais 5,8 tūkst darbuotojai, be kita ko, susidūrė su darbo laiko apskaitos neveikimas ar nepatikimas, teisės į kasdienio ir kassavaitinio poilsio pažeidimas arba neteisingas darbo laiko grafikų sudarymas.
…arba mes norime
Verta paminėti, kad 24 proc Lenkai dirba vakarais arba laisvomis dienomis, nes jiems toks darbo laikas patinka ir turi galimybę tai padaryti. Tai svarbu, nes parodo pageidavimus ir lankstumą organizuojant darbo laiką.
Požiūrio į darbo laiką pasikeitimą rodo ir tai, kad ženkliai daugiau zetų (15 proc.) nei sidabrinių (6 proc.) prisipažįsta sprendžiantys privačius reikalus darbo valandomis.
– Jauniausi darbuotojai vakarais ir laisvomis dienomis dirba panašiai kaip sidabriniai, tačiau, kaip rodo tyrimas, dažnai taip yra dėl to, kad asmeninius reikalus jie tvarko įprastomis darbo valandomis. Tai gali būti oficialios ar sveikatos temos, bet ir jiems labai svarbių aistrų siekimas. Kai kuriems darbdaviams tokia situacija yra nepriimtina, tačiau lankstesni gali įžvelgti tokio darbo organizavimo privalumus ir sumaniai tuo pasinaudoti siekdami rezultatų – aiškina Alina Smolarek.
Be to, kas dešimta moteris, bijodama prarasti darbą, dirba vakarais ar poilsio dienomis, o tarp sidabro darbuotojų šis procentas yra dvigubai mažesnis (5 proc.). Tai gali reikšti didesnį vyresnio amžiaus darbuotojų darbo saugumo jausmą arba mažesnį spaudimą dėl galimo darbo praradimo.
Per daug atostogų
Reguliarus poilsis leidžia atsinaujinti, sumažina perdegimo riziką ir pagerina bendrą pasitenkinimą darbu. Tačiau enel-med ataskaita rodo, kad tik mažiau nei kas antras Lenkijos darbuotojas per kalendorinius metus išnaudoja visas jam priklausančias atostogas (48 proc.). Kas trečias darbuotojas per pastaruosius metus nespėjo pilnai išnaudoti 20 ar 26 atostogų dienų (35 proc.). Kas dešimtas lenkas (9 proc.) visiškai neatostogauja. Šioje grupėje pirmauja vyrai (12 proc.), palyginti su moterimis (7 proc.).
Daugiau patirties turintys darbuotojai su pertrauka nuo darbo susitvarko geriau nei jaunesni kolegos – atitinkamai 55 proc. ir 46 proc iš jų pernai „nuliavo“ savo atostogų skaitiklį. 38 proc sidabro ir 44 proc zetek tik iš dalies pasinaudojo jiems priklausančiu poilsiu.
Nepakanka atostogų laiko
Tuo pačiu į klausimą "Ar norėtumėte padidinti šiandien turimų atostogų dienų skaičių pagal galiojančius įstatymus?" didžioji dauguma lenkų atsako teigiamai. Net 66 procentai norėtų turėti daugiau laisvų dienų nei dabar 20 ar 26 dienos (priklausomai nuo darbo stažo). Įdomu tai, kad šį atsakymą dažniau pateikdavo „Zets“ nei „Silvers“. Jaunoji karta dažniau galvoja apie papildomą poilsį nei vyresni kolegos (70% prieš 63%).
Enel-med ataskaita rodo, kad atostogų zona gali tapti lemiamu veiksniu kandidatui renkantis naują darbą.
– Vertėtų plačiau apsvarstyti vidinės gerovės programą ir keisti požiūrį į šventes. Galime įgyti pranašumą rinkoje, jei sukursime aplinką, kurioje aiškios taisyklės skatintų išeiti atostogų ne tik darbuotojui patogiu laiku, bet ir organizacijos bei viršininko pritarimu. Darbuotojų skatinimas eiti visas atostogas, atostogų limitų didinimas ar poilsio subsidijavimas gali būti svarbus veiksnys, didinantis efektyvumą ir pasitenkinimą darbo vieta“, – pabrėžia Alina Smolarek, „enel-med“ personalo direktorė.