Estijos darbdavių centrinės sąjungos vadovas Arto Aasas neseniai paskelbtą Finansų ministerijos ekonominę prognozę komentuoja žinute, kad ypatingo optimizmo nėra, rašo Delfi Ärileht „Nors skelbiamos prognozės žada šviesą ekonomikai tunelio pabaiga, perdėtam optimizmui nėra pagrindo“, – sako Centrinės darbdavių sąjungos vykdomasis direktorius Arto Aas ir priduria, kad pasitikėjimas jau prarastas, nes girdėti frazė „augimas prasidės m. kitą ketvirtį“ trejiems metams. Vis dar nėra augimo, o nuosmukis tęsiasi. Ekonomikos atsigavimas greičiausiai bus netolygus ir lėtesnis nei tikėtasi, sakė Aasas. Pasak jo, ekonominė situacija vis dar trapi. Centrinė darbdavių sąjunga mano, kad dėl Vyriausybės planuojamų mokesčių didinimo ir papildomos mokesčių naštos padidės infliacija ir sumažės ekonomikos augimas, taip pat mažės tiek perkamoji galia, tiek vartotojų pasitikėjimas, o tai labai paveiks, pavyzdžiui, vidaus rinką. „Ypač bloga mintis įvesti avansinį pelno mokestį, kuris kenkia Estijos mokesčių sistemai, kuri yra mūsų dabartinis konkurencinis pranašumas“, – pripažįsta Aas. Verslininkų optimizmas kuklus ir dėl užsienio rinkų, nes svarbiausios eksporto rinkos yra keblioje padėtyje – pavyzdžiui, svarbiausios Estijos partnerės Švedija ir Suomija bei didžiausia Europos ekonomikos galiūnė Vokietija atsigauna. Be to, vietos eksportuojančioms įmonėms sunku konkuruoti užsienio rinkose, kuriose kainos pastaraisiais metais sparčiai kyla. Atsigavusios įmonės nebebus tokios konkurencingos kaip anksčiau, o tai gali sulėtinti eksporto augimą. Aas teigia, kad atviroje ekonomikoje eksportas yra vienintelis dalykas, kuris atneša pinigų ir todėl yra labai svarbus. Todėl verslininkai ir toliau tikisi iš valstybės veiksmų ir žingsnių, gerinančių ekonominės erdvės konkurencingumą, kad Estijos ekonomika pakiltų į naują lygį: kaip paskatinti didesnę pridėtinę vertę turinčių produktų ir paslaugų kūrimą, kaip užkariauti naują eksportą. rinkas ir čia pritraukti talentus bei investicijas. „Atsakymų į šiuos klausimus sugalvoti nereikia, nes verslininkai ne kartą išsakė savo pasiūlymus“, – sako Aas. Šį pavasarį Estijos centrinė darbdavių sąjunga kartu su profesinėmis asociacijomis pristatė ekonominį planą „Ambicija yra pasirinkimas“, kuriame yra daug pasiūlymų tiek verslininkams, tiek valstybei sutelkti dėmesį į dabartinę ekonomikos plėtrą ir užtikrinti naują plėtros etapą. . Jei ekonomika augs ir vystysis, didės mokestinės pajamos į valstybės biudžetą, mano Aasas. „Kadangi valdžia jau seniai gyveno ne pagal galimybes, darbdaviai tikisi drastiško viešojo sektoriaus išlaidų mažinimo, o ne naujų mokesčių. Priešingu atveju sulauksime mažesnio ekonomikos augimo ir didesnių mokesčių, bet visuomenė netaps turtingesnė“, – teigia Aas. Remiantis vasaros ekonomikos ir finansų prognozėmis, ekonomika vėl pradės augti 2024 m. Norint išlaikyti biudžeto deficitą 3% ribose, reikės papildomų priemonių. Vasaros ekonominėje ir finansinėje prognozėje yra pateiktas bazinis scenarijus ir scenarijus su padengimo šaltiniais pagal koalicijos sutartį, kurių priemonės bus patikslintos rengiant 2025 metų valstybės biudžetą, jos būtinos siekiant subalansuoti biudžetą ir atitikti ES reikalavimus. Pagal bazinį scenarijų 2024 m. pabaigoje ekonomika vėl pradės augti, nes atsigaus eksporto rinkos ir atsigaus privatus vartojimas bei investicijos. To tikimasi pamažu stiprėjantis pasitikėjimo jausmas tiek verslo aplinka, tiek tarp vartotojų tiek Estijoje, tiek kaimyninėse šalyse. Koalicinėje sutartyje numatytos priemonės biudžeto būklei gerinti, siejamos su pajamų didinimo ir išlaidų mažinimo priemonėmis, turės įtakos Estijos ekonominės plėtros perspektyvoms. Biudžeto mažinimas ir mokesčių pakeitimai trumpuoju laikotarpiu šiek tiek apribos ekonomikos augimą, tačiau ilgainiui sukurs pasitikėjimą vietos finansine ir ekonomine aplinka. „Turėsime didinti mokesčius ir mažinti biudžetą, kad pagerintume valstybės finansų būklę. Dirbti, kad valstybė taptų atsparesnė, yra našta mokesčių mokėtojams, tačiau tai neišvengiama“, – sakė finansų ministras Jürgenas League. Numatytų priemonių įtakoje ekonomika 2025 metais augs 2,1%, o 2026 metais – 2,7%. Tikslios priemonių apimtys ir jų detalės paaiškės iki rugsėjo pabaigos, kai Vyriausybė baigs rengti 2025 metų valstybės biudžetą ir 2025–2028 metų biudžeto strategiją. „Augimo prognozė paneigia kaltinimus, kad vyriausybės politika griauna ekonomiką ir lemia kainų augimą. Neturime alternatyvos apriboti vyriausybės skolinimąsi ir pakeisti jį išlaidų mažinimu ir mokesčių didinimu. Mažinti fiskalinį stimulą reikalauja tiek fiskalinės taisyklės, tiek atkuriant ekonomikos augimą“, – sakė finansų ministras. Skaitykite RusDelfi visur, kur jums patogu. Sekite mus „Facebook“, „Telegram“, „Instagram“ ir net „TikTok“.
