Per pirmąjį šių metų pusmetį įmonių, sudariusių sveikatos draudimo sutartį personalo gydymo išlaidoms padengti, skaičius išaugo 11 proc. Šiuo metu 1 400 darbdavių yra apdraudę 60 000 darbuotojų, o tai yra rekordiškai daug nuo šios draudimo paslaugos įvedimo 2018 m. Tuo pat metu darbdaviai yra sudarę tris tūkstančius civilinės atsakomybės draudimo sutarčių ir šis skaičius per pastaruosius septynerius metus nesikeitė, rodo Estijos draudimo asociacijos (EKsL) statistika. :format(webp)/nginx/o/2024/07/20/16234771t1h358a.jpg)
Draudimas Nuotrauka: Pixabay
Per pirmąjį šių metų pusmetį įmonių, sudariusių sveikatos draudimo sutartį personalo gydymo išlaidoms padengti, skaičius išaugo 11 proc. Šiuo metu 1 400 darbdavių yra apdraudę 60 000 darbuotojų, o tai yra rekordiškai daug nuo šios draudimo paslaugos įvedimo 2018 m. Tuo pat metu darbdaviai yra sudarę tris tūkstančius civilinės atsakomybės draudimo sutarčių ir šis skaičius per pastaruosius septynerius metus nesikeitė, rodo Estijos draudimo asociacijos (EKsL) statistika.
EKsL valdybos nario Andreso Piirsalu teigimu, darbdaviai vis dažniau draudžia darbuotojų medicinines išlaidas, bet ne savo, kaip darbdavio, atsakomybę. „Tačiau vienas draudimas nepakeičia kito. Darbdavio sveikatos draudimas leidžia darbuotojui greitai ir be eilės išspręsti sveikatos problemą, o darbdavio civilinės atsakomybės draudimas atlygina žalą, padarytą darbuotojui dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar diagnozuotos profesinės ligos, atleidžiant darbdavį, atsakingą už nelaimingą atsitikimą darbe. sunkumų, kilusių dėl tokių išlaidų“, – aiškino Piirsalu.
Anot Piirsalu, problema greičiausiai yra ne dėl pinigų, o dėl to, kad darbdaviai nepakankamai žino apie civilinės atsakomybės draudimo naudą. „Jei vidutinė metinė sveikatos draudimo įmoka vienam darbdaviui yra 11 tūkstančių eurų (268 eurai vienam darbuotojui), tai Estijos darbdavys už savo įmonės civilinės atsakomybės draudimą šiandien sumoka apie 400 eurų per metus. Apytikslis draudimo atvejų darbdavio sveikatos draudimu skaičius mūsų šalyje siekia šimtą tūkstančių per metus. Taip yra todėl, kad darbuotojai dažnai lankosi pas gydytojus specialistus ir odontologus, taip pat kreipiasi į kitas gydymo galimybes. Tuo pačiu metu per metus pasitaiko tik apie 70 darbdavio civilinės atsakomybės draudimo atvejų, kai darbdavys yra atsakingas už darbuotoją įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe ar profesinę ligą“, – sakė P. Piirsalu.
Darbo inspekcijos duomenimis, pernai įvyko 3314 nelaimingų atsitikimų darbe ir 13 susirgimų profesinėmis ligomis.
Remdamasi statistika, Piirsalu pastebėjo, kad nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta daug, tačiau retas darbdavys turi draudimą, kuris padengtų išlaidas darbuotojo nelaimingo atsitikimo ar profesinės ligos atveju.
„Darbdaviai turėtų pagalvoti apie civilinės atsakomybės draudimą, nes galimos išlaidos tokio draudimo neturėjimui gali būti netikėtai didelės ir įmonei apsunkinančios, ypač dėl to, kad kartais pridedamas brangus bylinėjimasis. Apie galimybę Estijoje, kaip ir kitose Šiaurės šalyse, įvesti privalomąjį draudimą nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, kalbama apie 30 metų, tačiau dabar tai mažai tikėtina. Septynios draudimo bendrovės Estijoje siūlo savanorišką darbdavių civilinės atsakomybės draudimą, apimantį iš esmės tas pačias rizikas“, – pažymėjo Piirsalu.
Per pirmąjį šių metų pusmetį draudimo bendrovės iš viso išmokėjo septynis milijonus eurų žalos atlyginimo pagal darbdavių sveikatos draudimą ir 53 tūkstančius eurų pagal darbdavių civilinės atsakomybės draudimą.
Anot ERGO civilinės atsakomybės draudimo portfelio valdytojos Aune Pärn, darbdavio civilinės atsakomybės draudimas būtinas visoms įmonėms – tiek mažos rizikos biurų įmonėms, tiek didesnės nei vidutinės rizikos pramonės šakų, tokių kaip statyba, medžiagų krova ir žemės ūkis, įmonėms. „Šiuo metu mūsų didžiausia išmoka už vieną darbdavio civilinės atsakomybės draudimo atvejį yra apie 122 800 eurų, o laikui bėgant šis skaičius didės, nes tokios sumos paprastai mokamos dalimis per kelis mėnesius“, – sakė P. Pärnas.
„Jeigu, pavyzdžiui, darbuotojas, atlikdamas darbo pareigas, nukrenta nuo kopėčių ir susilaužo koją, tai yra nelaimingas atsitikimas darbe. Kadangi už nelaimingą atsitikimą darbe dažniausiai atsakingas darbdavys, darbdavio civilinės atsakomybės draudimo sutartimi dengiamos tos pradinės ir vėlesnės su nelaimingu atsitikimu susijusios išlaidos, kurių nedengia Ligonių kasa. Tarp jų – išlaidos reabilitacijai, pagalbinei įrangai ir pan. Tačiau jei darbuotojas dėl nelaimingo atsitikimo darbe yra prikaustytas prie neįgaliojo vežimėlio ir jo pajamos sumažėjo, nes jis nebegali susirasti darbo su lygiavertėmis pajamomis, darbdavio civilinės atsakomybės draudimas taip pat kompensuos darbuotojo pajamų sumažėjimą ir papildomų kasdienio gyvenimo ir reabilitacijos išlaidų, susijusių su negalia iki gyvenimo pabaigos, jei draudimo suma yra pakankama“, – apibendrino P. Pärn.
Darbdavio sveikatos draudimą ir darbdavio civilinės atsakomybės draudimą Estijoje siūlo šios draudimo bendrovės: BTA, ERGO, If Kindlustus, PZU ir Seesam. „Gjensidige“ ir „Salva“ siūlo tik darbdavio civilinės atsakomybės draudimą. Compensa Elukindlustus ir LHV Kindlustus siūlo tik darbdavio sveikatos draudimą.
EKsL – profesinė sąjunga, vienijanti visus Estijoje veikiančius draudikus, užsiimanti draudimo ir nuostolių prevencijos plėtra bei draudimo srities statistikos analize ir publikavimu. EKsL draudimo ginčų sprendimą organizuoja per draudimo taikinančią instituciją.
