Statistikos departamento duomenimis, 2024 metų antrąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP), palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo 1 proc. Antrąjį ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 9,8 mlrd. eurų. Estijos statistikos departamento nacionalinių sąskaitų grupės vadovo Roberto Muirseppo teigimu, priešingai nei ankstesniais ketvirčiais, antrąjį ketvirtį Estijos ekonomika rodė pagerėjimo ženklus. „Iš reikšmingiausių ūkio šakų reikšmingą neigiamą poveikį ekonomikai šiuo laikotarpiu turėjo tik prekyba ir statyba. Apdirbamosios pramonės indėlis antrąjį šių metų ketvirtį išliko nepakitęs, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai“, – pridūrė M. Muirsepp. Jo teigimu, nekilnojamojo turto sandoriai turėjo teigiamos įtakos ekonomikai. siekė 1,7 proc. Pridėtinė vertė gaunama iš įmonės apyvartos (iš produkcijos nacionalinių sąskaitų kontekste) atėmus gamybos sąnaudas. Lėtėjimą pirmiausia lėmė tam tikras nefinansinio sektoriaus įmonių padėties pagerėjimas – sektoriaus pridėtinė vertė sumažėjo 2,2 proc. Finansų sektoriaus pridėtinė vertė sumažėjo 3,4 proc. Kaip ir ankstesnius du ketvirčius, mokestinių pajamų augimas turėjo teigiamos įtakos ekonomikai. Išaugo apyvartos mokesčio ir kai kurių akcizų įplaukos. Privataus vartojimo mažėjimas išliko pirmojo ketvirčio lygyje ir siekė 1,3%. Namų ūkių išlaidos labiausiai sumažėjo drabužiams ir avalynei. Be to, gerokai sumažėjo išlaidos transportui, kaip ir kitoms prekėms bei paslaugoms. Nežymiai padidėjo išlaidos finansinėms ir draudimo paslaugoms, maistui, apgyvendinimui ir būstui. Valdžios sektoriaus galutinis vartojimas išaugo 1,1 proc. Palyginti su praėjusiais metais, darbo užmokesčio augimas sektoriuje sulėtėjo. Tačiau didėjantys atlyginimai sveikatos apsaugos ir švietimo srityse yra pagrindinis valdžios sektoriaus pridėtinės vertės augimo variklis. Antrąjį ketvirtį investicijos augo 7,9%. Didelę teigiamą įtaką turėjo nefinansinių įmonių investicijos į kitus pastatus ir statinius (64,9 proc.). Didžiausią neigiamą įtaką vėl turėjo namų ūkių investicijos į gyvenamąsias patalpas – jų apimtys sumažėjo 19,2 proc. Situacija užsienio prekyboje antrąjį ketvirtį pagerėjo. Eksporto ir importo kritimas sumažėjo atitinkamai tik 1,6 ir 0,3 procento. Atskirai vertinta prekybos birža abiem kryptimis sumažėjo dar keliais procentais. Nežymiai išaugo paslaugų eksportas, o paslaugų importas – kaip ir pirmąjį ketvirtį. Grynasis eksportas trečią ketvirtį iš eilės išliko teigiamas. Pagal sezonus ir darbo dienas pakoreguotus duomenis BVP išliko tame pačiame lygyje kaip ir pirmąjį šių metų ketvirtį. Palyginti su antruoju praėjusių metų ketvirčiu, BVP sumažėjo 1,3%. Rugpjūčio 16 d. buvo paskelbti 1995–2023 m. laikotarpio nacionalinių sąskaitų pilno patikslinimo duomenys. Duomenis galite peržiūrėti čia. Nacionalinių sąskaitų duomenys atspindi dabartinę šalies ekonomikos būklę. Ekonomikos augimas ir susitraukimas visų pirma matuojamas BVP ir bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) dydžiu. Kuo šie rodikliai aukštesni, tuo geresnė ekonominė situacija šalyje ir gyventojų gerovė. Statistikos departamentas Finansų ministerijos užsakymu atlieka statistinį darbą „Nacionalinės sąskaitos“, siekdamas apžvelgti esamą situaciją Estijos ekonomikoje. Išsamesni duomenys skelbiami statistikos duomenų bazėje. Taip pat žr. nacionalinių sąskaitų skyrių. Skaitykite RusDelfi visur, kur jums patogu. Sekite mus Facebook, Telegram, Instagram ar TikTok.
