News Pricer.lt

Dabartinių kainų įšaldymas galioja iki 2025 m. rugsėjo . Bet ne kiekvienas mano, kad tai yra geras mechanizmas.

Zamrożenie cen prądu obowiązuje do września 2025. Ale nie każdy uważa, że to dobry mechanizm
  • KOVID-19 pandemija, ir vėliau ir karas Ukrainoje destabilizavo Europos energijos rinką.
  • Lenkija, kaip dauguma valstybių Europos Sąjungoje, įdiegė saulės mechanizmus už namų ūkių savininkams, verslui ir vietos valdžios institucijoms, kad apsaugotų juos nuo kainų šuolių .
  • 2024 metų gruodžio mėnesį buvo priimtas teisės aktas, kuris pratęsė šį “įšaldymą” pardavimo energijos kiekiams prie namų ūkiams pagal 500 Lt neto už 1 MWh (neatsižvelgiant į vartotojų lygį ) iki 2025 metų rugsėjo 30 d. . Be pratęsimo namų ūkiai galėtų mokėti 623 Lt už 1 MWh – tai yra patvirtinta pagal Prezidentas UREguliavo vidutinę elektros energijos kainą pagal grupės tarifą G, taikomą iki 2025 metų pabaigos .

– Aukštos energijos kainos yra šiandien labai didelė problema europiečiams. 10 proc. Europos Sąjungos gyventojų – tai yra apie 40 milijonų žmonių – gyvena esant energetiniam skurdui. Sąjunga visą laik atrodo, kad nepastebi, kad tai yra pagrindinė jos kaltė, kad šios energijos kainos yra tokia priekaištinga, nes tai yra kaltė už sprendimus žaliasis Ladas. Nuostabu, kad visą laiką kalbame apie tai, kaip sustabdyti energijos kainų didėjimą , ir nešnekame apie kada mes galiausiai užbaigsime su klimato politika – sako agentūra Newseria Marcinas Sypnievskis.

Be galutinio I ketvirčio 2025 metų nuo įšaldytos energijos kainos nuo 693 Lt už 1 MWh neto bus taip pat naudingos valdžios, komunalinių visuomeninių ir subjektų jautrumui. Soliarinių sprendimų išlaidos per 2025 metus vyriausybė apskaičiavo iš viso 3,98 milijardų Lt. Dėl kitų preferencijų ne galima paskaičiuoti tik bendrovės – įstatymą, kuris pradėtas gruodžio mėn, nustato nuo&nbsp2025 metų įšaldymo sutartines kainas mikro, mažoms, mažoms ir&nbspvidutinėms įmonėms ir&nbspžemės ūkio produkcijos gamintojams, nepriklausantiems tarifų grupei G.

– Papildomi mokesčiai kaip priemoka kaip priemonė kovojant su aukštomis energijos kainomis yra ne geras sprendimas, nes jie nepašalina problemos. Dėl to jie bus pajėgūs susimokėti iš mokesčių, taip mes apkrausime savo biudžetą. Vyriausybė arba Europos Sąjunga ištrauks šiuos pinigus iš mūsų kišenių ir mes mokėsime dvigubai: iš&nbspvienos pusės už apyvartą, ir iš&nbspkitos pusės taško, taip kad kaina už šią apyvartą bus mažesnė – sako Marcinas Sypnievskis. – Daug lengviau.Sprendimas būtų būti grįžti prie žemesnių kainų energijos šaltinių. Tuo tarpu, šiandien Europos Sąjunga kovoja su anglimi, jis sako mums uždaryti ir šias minas, in kuriose eksploatacija galėtų vis dar&nbspbūti tęsiama, ir&nbsppakeitus brangius sprendimus, kurie yra nestabilūs. Ir žinoma, kad su vėjo malūnais ir fotovoltaika net Vokietijos ekonomika nesugeba išsilaikyti, tai nėra joks sprendimas. Lenkų atveju mes turime statyti ant anglies ir ant atominės elektrinės statybos.

Atpratimas nuo akmens anglies ir dekarbonizavimas nuo ekonomikos yra pagrindiniai Europos Žaliosios Lados principai , Europos žaliosios Lados , ES flaginės strategijos , atsakas į vykstančią klimato krizę. ES institucijos pastebi, kad jis sukelia dažnesnius ir stipresnius ekstremalius oro reiškinius, kuriuos tai tragiškai veikia žmones ir ekonomiką. Todėl 2021 m. birželį Europos Sąjunga patvirtino klimato teisės aktą, kiekį daugelį politikos iniciatyvų, pagal kurias siekiami ES klimato politikos – tikslai. sumažinti išmetamų ledininių dujų išmetimus iki 2030 metų iki 2030 metų ir bendrą klimato neutralumą iki 2050 metų – tapo teisiškai įpareigojantys.

ES klimato politika, ypač per pastaruosius dvejus-trejus metus, vis dėlto, kėlė daug prieštaravimų. Paskutiniais metais daugelyje valstybių Europoje vyko masiniai ūkininkų protestai, reikalaujant sumažinti Žaliųjų Lad. Ši tema buvo tapusi pagrindiniu rinkiminės kampanijos elementu prieš praeitus rinkimus, ir per paskutiniuosius laikus daug emocijų sukėlė ir taip pat pagal EPBD (vadinamąją direktyvą). Statybų direktyva ), kuria deleguojama dalis dalis priemonių siekti sumažinti išmetamų dujų išmetimą namų ūkiams . Iš šalių ir verslo įmonių, ypač iš energetiškai imlių pramonės šakų, jie atkreipia dėmesį į neįgyvendinamus uždavinius “Žaliojoje Ladoje  kaltina ES klimato politiką dėl energijos kainų padidėjimo ir dėl Bendrijos ekonomikos konkurencingumo praradimo, susidariusio dėl m.Be kita ko, dėl vis didėjančių kainų už išmetamą kiekį CO2 ES ETS. 

Protestai socialiniai ir Kai kurių valstybių narių pasipiktinimas padarė veiksmą – per pastaruosius mėnesius Europos Komisija sustabdė kelių įsipareigojimų, numatytų pagal Žaliųjų Ladų, įskaitant m. Ursula Von der Leyen pranešė, kad KE į naująją kompoziciją įtrauks išlaikyti egzistuojančias prielaidas, bet jų nebus mažinti.realizacja może podlegać pewnym zmianom.

Powinniśmy w końcu odsunąć gospodarkę od ideologii. Gospodarka powinna wrócić na tory wolnego rynku i energia powinna pochodzić ze źródeł, które są tanie. W przypadku Polski takim tanim źródłem jest węgiel i elektrownia atomowa, tylko musimy ją w końcu zacząć budować, bo na razie tylko o niej mówimy. To są właśnie te źródła, dzięki którym ceny energii byłyby niższe – mówi europoseł Konfederacji.

Ubiegłoroczny raport „Polityka klimatyczna z ludzką twarzą” More in Common Polska pokazał, że większość Polaków widzi w polityce klimatycznej szansę na korzyści gospodarcze i społeczne, choć jest sceptyczna wobec Europejskiego Zielonego Ładu. 72 proc. Polaków ocenia, że w obecnej formie przyniesie on więcej strat niż korzyści, a ponad połowa (51 proc.) negatywnie ocenia jego wpływ na ceny energii. Tylko 5 proc. badanych chciałoby kontynuacji Zielonego Ładu w obecnej formie. Jednocześnie blisko 2/3 Polek i Polaków uważa, że przeciwdziałanie zmianie klimatu to dobra inwestycja środków publicznych, a „burza” wokół Zielonego Ładu nie wpłynęła negatywnie na te przekonania. 61 proc. badanych dostrzega w unijnej polityce klimatycznej szansę na rozwój gospodarczy, a 68 proc. uważa, że inwestycje w odnawialne źródła energii obniżą jej ceny i zwiększą bezpieczeństwo energetyczne kraju.

Źródło: Newseria

Naujienų šaltinis

Dalintis:
0 0 balsai
Straipsnio vertinimas
guest
0 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai įvertinti
Inline Feedbacks
Rodyti visus komentarus

Taip pat skaitykite: