Kaip iš naujo paleisti ekonomiką ir mokyklas? Prie ko prives naujasis mokesčių planas? Kas pakeis mokytojus, kurie negalės tęsti darbo nuo rugsėjo 1-osios?
- Ekonomika yra visiškai beviltiškoje padėtyje.
- Alternatyva – mažinti pensijas ir atlyginimus
- Tarpvalstybinės prekybos padidėjimas nebus toleruojamas
Kaip iš naujo paleisti ekonomiką ir mokyklas? Prie ko prives naujasis mokesčių planas? Kas pakeis mokytojus, kurie negalės tęsti darbo nuo rugsėjo 1-osios?
Į „Rus.Postimees“ klausimus tiesiogiai atsakė koalicijos derybų dalyvė, švietimo ministrė Kristina Kallas (Eesti 200 vicepirmininkė).
Ištraukos iš pokalbio :
– Kaip atkurti ekonomiką didinant mokesčius?
– Žinoma, mokesčių didinimas tikrai nepadės ekonomikos augimui. Visi žino šią teoriją. Praktiškai situacija tokia, kad ekonomikai palankiais laikais valstybės biudžeto rezervai buvo suvalgyti. Esant dabartinei situacijai, iškilus neatidėliotinoms išlaidoms, likome be papildomų resursų. Deja, per ekonomikos krizę tenka didinti mokesčius. Tai visiškai beviltiška situacija.
– Ar buvo apskaičiuotos pasekmės?
– Žinoma, ekonomikai bus padaryta žala. Mes tai suprantame. Tačiau nesutvarkymo biudžeto pasekmės gali būti dar rimtesnės. Turėjau pasirinkti mažesnę iš dviejų blogybių. Šiuo metu gerų variantų tiesiog nėra.
– Ar pavyks atkurti gyventojų perkamąją galią? Tai svarbu, nes vartojimo mokesčiai sudaro pusę šalies BVP…
– Vidutinis atlyginimas vis dar auga. Turime labai keistą ekonominę krizę. Nedarbas smarkiai nepadidėjo. Žinoma, suvartojimas bus mažesnis už numatytą lygį, tačiau į viską atsižvelgiama.
Biudžeto deficitas turi būti sumažintas iki 3% nuo dabartinių 5,6%. Jei ir toliau eisime tuo pačiu keliu, mūsų įmonėms paskolos pasaulinėje rinkoje brangs. Estijai reikia finansinio stabilumo. Ir mes pradedame judėti šia kryptimi.
Europos Komisija jau yra sakiusi, kad jei kitais metais nelaikysime deficito 3% ribose, ji pati turės nuspręsti, kaip sumažinti Estijos valstybės biudžeto deficitą. Vyriausybė atsakinga už tai, kad nelauktų, kol kas nors iš Briuselio pareikalaus sumažinti mokytojų pensijas ar atlyginimus. Turime tai padaryti patys. Turime apsispręsti, kur ir ką mažinti ir kokius mokesčius kelti.
– Pensijų augimas viršija valstybės galimybes, – pripažino „Eesti 200“ pirmininkas Margusas Tsahkna. Kokios perspektyvos? Indeksavimo įšaldymas, pensijų mažinimas ir pensinio amžiaus ilginimas?
– Pensinio amžiaus didinimo reforma jau atlikta. Kiekvienais metais amžiaus riba didinama trimis mėnesiais. Manau, kad pensijų įšaldymas yra nesąžiningas. Estijoje, palyginti su vidutiniu atlyginimu, yra mažiausios pensijos ES. Dėl šios priežasties pensijos turėtų augti kuo ilgiau. Visiems mūsų pensininkams gresia skurdas. Koalicinėje sutartyje parašyta, kad prie pensijų indeksavimo neliesime.
– Tačiau pensijų indeksavimą suvalgys vidutinį lygį viršijančių pensijų pajamų mokestis…
– Bet tai laikina! Pajamų mokestis nustatytas iki 2028 metų pabaigos, nes tikrai turime didinti išlaidas gynybai, sienų apsaugai ir infrastruktūrai.
Ateinančių 10–15 metų prognozė rodo, kad dabartinės mokesčių bazės pensijos nebegali būti išlaikytos. Pensijų fondų deficitas be galo auga. Ir greičiau nei vidutinis atlyginimas ir mokestinės pajamos.
„Tėvynės“ vykdytą antrojo pensijų draudimo etapo žlugimą laikau nusikalstama veika. Dėl to po 10–15 metų mūsų pensininkai taps itin skurdžiai. Šie pinigai buvo pavogti. Taip, jie įžengė į šalies ekonomiką ir sukėlė bangą 2021–2022 m., tačiau tai buvo tik vienas momentas. Tada vėl prasidėjo nuosmukis.
Mūsų pensininkų perspektyvos labai liūdnos. Dabar valdžia vėl turės kurti ilgalaikį pensijų planą. Ir nuo nulio. Stengsimės pritraukti privačias įmokas į pensijų fondus. Tai apima darbdavių pensijų fondus. Antraip būsimi pensininkai gyvens labai prastai.
Sunkūs laikai ateina visiems – ir verslininkams, ir pensininkams, ir tiems, kurie gauna vidutinį ar mažesnį atlyginimą. Tačiau norint išgyventi dabartinę krizinę geopolitinę situaciją, šiuos sunkius laikus reikia įveikti.
– Ar akcizų padidinimas paskatins naują tarpvalstybinės prekybos bangą?
– Sutarėme, kad kai tik akcizų įtaka tarpvalstybinei prekybai su Latvija taps pastebima, Vyriausybė bus pasirengusi reaguoti nedelsiant. Pradėkime mažinti akcizų didinimą.
– Kokia situacija su mokyklomis? Kiek mokytojų buvo atleista už netinkamus savo pareigoms? Kiek nupjauta?
– Vietos valdžia tai žino. Ministerija turi tik informaciją, susijusią su valstybinėmis mokyklomis.
Didžiausia problema yra su mokytojais, kurie galės dėstyti rusų kalba ilgiau – jiems dar liko apie trejus metus. Dalis jų neturi teisės aktų reikalaujamos B2 kategorijos. Tačiau tarp jų yra nemažai tokių, kurie gavo B1 kategoriją, mokėsi ir studijuoja toliau, bet dar nespėjo ar negalėjo išlaikyti egzamino. Manau, kad tokius mokytojus reikia toliau remti, kad jie išmoktų kalbą.
– Jie nebus atleisti?
– Mes Vyriausybėje iš esmės susitarėme, kad B1 kategorijos mokytojai, kurie toliau dėsto estų kalbą, galės likti darbe dar metus: pagal laikinąją sutartį. Sėkmingai išlaikę B2 egzaminą vėl galės pasirašyti nuolatinę darbo sutartį.
Daugiau informacijos pakartojime!
/nginx/o/2024/07/22/16238232t1hc88e.jpg)
Postimees Studio: kaip iš naujo paleisti ekonomiką ir mokyklas? Nuotrauka: Eero Vabamägi
- Kaip iš naujo paleisti ekonomiką padidinus mokesčius?
- Kaip bus atkurta gyventojų perkamoji galia ir nustos kilti kainos?
- Ar akcizų padidinimas paskatins naują tarpvalstybinės prekybos bangą?
- Ką mokyklos pateiks iki rugsėjo 1 d.? Kiek mokytojų paliks darbą? Kiek naujų rėmelių rasta?
- Ar garantuojama, kad mokyklose bus pilnas darbuotojų?
