Kai žiniasklaida paskelbė apie Lenkijos braškių sezono pabaigą, nusprendžiau sėsti į automobilį ir aplankyti vietas, kur šių vaisių dar galima įsigyti. Tai, pavyzdžiui, Varmija ir Mozūrija, ir dar toliau į šiaurę nuo Lenkijos, t.y. Pamario. Ir čia mano galvoje kilo klausimas: ar geriau ankstyvos braškės ar vėlesnės? Kaip atrodo, kai dalis šalies jau yra prisotinta šių sezoninių vaisių? O kaip tada pardavimai?
Nuotraukos IP
Blogiausi metai braškių auginimui?
Mazovijos plantacijos jau birželio pradžioje buvo raudonos spalvos. Mačiau, nes keliavau po Grójecą. Kiekvienoje kelio pusėje tarp braškių eilių – žmonės. Iš automobilio matėsi vaisiai ant krūmų. Tačiau, pasak netoli Plocko plantaciją turinčio pono Kamilo, tai buvo patys prasčiausi metai nuo tada, kai jis augina braškes, t.y. aštuonerius metus. Priklausomai nuo veislės, jo turimi 4 hektarai gali duoti nuo 5 iki 50 tonų derlių per sezoną. Šiemet, sako, iš 4 ha niekas rekordinio derliaus neužfiksuos. Taip yra dėl temperatūros svyravimų, bet ir dėl rankų darbo trūkumo nuimant derlių. Yra žinoma, kad tai daug pastangų reikalaujantis darbas. Atrodytų, kad mažesnis derlius atlygins geresnes kainas. Tačiau ir čia augintojai apie sėkmę nekalba. Sezono piko metu centrinėje Lenkijoje pramoninės paskirties braškės vidutiniškai kainavo 2,80 PLN/kg, o biržoje – kiek daugiau nei 10 PLN/kg. Sodinių, auginančių vadinamąsias pasikartojančias veisles, t.y. liepos viduryje ir vėliau spalio mėnesį vaisius, savininkai dar turi vilčių patirti tam tikrų nuostolių, – sako ponas Kamilas. Tačiau tai priklausys ir nuo oro sąlygų bei rinkos prisotinimo. Todėl sunku atsakyti į klausimą, ar geriau turėti ankstyvąsias ar vėlesnes veisles. Gegužės pabaigoje Varšuvos gatvėse kilogramas braškių kainavo 12 zlotų, Olštyne – apie 20 zlotų. Tai keičiasi sezonui įsibėgėjus. Dabar, kai galime sakyti, kad braškių sezonas iš tikrųjų jau už nugaros, yra vietų, kur dar galime paragauti šių metų derliaus.
Skaityti daugiau
Augintojai blokuoja perdirbimo gamyklą. Braškių supirkimo kainos nepadengia gamybos sąnaudų
Ankstyvas braškių derlius
Kadangi esu iš Olštyno, man arčiausiai to, kas yra Varmijoje. Nuėjau į plantaciją netoli Lidzbark Warmiński, pas gamintojus, kurie jau keletą metų demonstruoja, ką daro socialiniuose tinkluose. Optimistiškai nusiteikę, nesiskundžiantys, kad tenka keltis vidury nakties, nes javapjūtė prasideda 4 val.. Jokių problemų ir kainų. Internete rodoma žiema laukuose, pavasaris, kaip žydi krūmai ir kaip duoda pirmuosius vaisius. Visa tai – kvietimas pirkti braškes beveik tiesiai iš krūmo. Ūkis, vadinamas Owoce Jagodowe, priklauso Martai ir Mariui Gierulskiams. Visa plantacija 4 ha. 2 hektaruose, be kita ko, auga avietės, mėlynės ir braškės.
Kaip sako Mariusz Gierulski – Anksčiau jie užimdavo visą plotą, bet buvo sunku rasti darbuotojų skinti vaisius, o mažos kainos prekybos centruose ir problemos su žmonėmis dirbti su derliumi privertė mus atsisakyti stambios gamybos. Gierulskių šeima daugiausia dėmesio skyrė desertinėms rūšims. Šiemetinis derlius, nors prasidėjęs vidutiniškai 2 savaitėmis anksčiau, turėtų išsilaikyti iki liepos vidurio. Vėlyvosios veislės dar tik žydi. Derlius mažesnis, vidutiniškai 14 tonų per sezoną, tačiau jie aplenkia tarpininkus ir nuimtą derlių parduoda tiesiai šalia esančių miestelių gyventojams.
nuotrauka: IP
Ištisus metus braškės – liofilizuotos
Tačiau ekologiniame sodininkystės ūkyje Frygnów Mozūrijoje plantacija užima tik 25 arus. Kažkada visos braškės buvo siunčiamos iš čia tiesioginiam pardavimui. Dabar beveik visi jie yra apdorojami vietoje, o vėliau parduodami Tomaškovo turguje netoli Dolštyno, taip pat siunčiami tiesiogiai klientams visoje Lenkijoje. Joanna ir Sebastianas Walkiewiczius nori, kad jų vaisius galėtume ragauti ištisus metus ar net 25 metus. Liofilizuotas braškes galima valgyti ketvirtį amžiaus, jei jos tinkamai išdžiovintos, supakuotos ir laikomos. Speciali mašina vaisius pirmiausia užšaldo iki -40 laipsnių Celsijaus, – pasakoja ponia Joanna, – tada iš jų vanduo išgarinamas vakuume. Taip džiovintos braškės yra traškios kaip traškučiai, nepraranda savo struktūros, kvapo, skonio ir maistinės vertės, t.y., pavyzdžiui, vitaminas C nuo jų nesioksiduoja Jų drėgmės lygis siekia vos 2-3 proc džiovinimas yra gerai .10%. Tokios braškės gali būti užkandis, priedas prie jogurto, muslio ar avižinių dribsnių. Miltelių pavidalo jie naudojami kaip priedas prie medaus ir pyragų. Visa produkcija nuo lauko iki užsakovo – ūkininkų rankose.
nuotraukos IP
Ar tai reiškia, kad ateityje dėl žemų šių vaisių kainų, jiems užauginti ir vėliau nuimti reikalingų darbų bei sunkių oro sąlygų, negarantuojančių patenkinamo derliaus, stambios plantacijos išnyks? Tikriausiai ne, nes braškės vis dar yra vienas svarbiausių mūsų eksporto prekių. KOWR duomenimis: Lenkija yra pirmaujanti šaldytų braškių eksportuotoja pasaulyje. 2014–2022 metais iš Lenkijos kasmet buvo išvežama 74–123 tūkst. tonų šaldytų braškių, kurios sudarė 40-60% nacionalinio braškių derliaus. Lenkijoje braškių auginimas daugiausia vykdomas mažesniuose šeimos ūkiuose, kurių plotas nuo 1 iki 10 ha.
nuotrauka: IP
Rinkodara iš lūpų į lūpas parduodant braškes
Sławomir Żabiński iš Starogard Gdański, t.y. iš Kociewie, besiribojančio su Kašubija, braškes augina daugiau nei 20 metų. Plantacija niekada nebuvo didesnė nei pusė hektaro, nes keturių hektarų ūkyje būtina sėjomaina. Ponas Sławomiras šiuos metus vertina kaip išskirtinai prastus – Nežinia, ar dėl oro kaltės, ar dėl naujų veislių. Galbūt rudenį jais netinkamai prižiūrėjau, – sako. Augintojas prisimena rekordinius metus – 2017-aisiais iš 35 arų nuėmiau 5 tonas. Šiemet nuo 20 arų nė tonos.
Iwona Pacholska ir Mariusz Gierulski nuotrauka: IP
Braškės auga ant agrotekstilės, kuri pakeičia šiaudus, yra tamsi, todėl plantacijoje greičiau įšyla žemė, greičiau sunoksta vaisiai, mažiau auga piktžolės, o svarbiausia – dirva geriau išlaiko drėgmę. Sławomir Żabiński daugiausia dėmesio skiria mažmeninei prekybai. Bėgant metams jis išgarsėjo tarp vietinių gyventojų, kurie apie jo plantaciją reklamuoja savo draugams. Rinkodara iš lūpų į lūpas veikia, nes didžioji dalis vaisių parduodama tiesiai iš ūkio ir tik dalis patenka į netoliese esantį turgų. Štai sezono pabaigoje braškės kainuoja: tos uogienėms, mažesnės – 12 PLN/kg, o didesnės – 14 PLN/kg. Dabar vyksta vadinamasis savaiminis derliaus nuėmimas, t.y., kas nori, atvažiuoja ir nuima, kas dar lauke. Už tai, ką surenka, jis moka 10 PLN/kg. Pono Sławomiro teigimu, geresnės vėlesnės veislės, nes mažesnė rizika nušalti, o be to, jei vaisius pavyksta apsisaugoti nuo šalnų, jie patenka į rinką, nebent sezono metu Lenkijoje, kai kainos žemiausios. Ir tai yra pelningiau.
Populiariausios braškių veislės
Lenkijoje yra užregistruota apie 50 braškių veislių, kurioms, be kita ko, būdingos: skirtingos vaisiaus datos. KOWR duomenimis, populiarios ankstyvosios veislės, kurios vaisius veda jau gegužę, yra: „Kama“, „Kent“, „Honeoye“. Tarp veislių, kurios vaisius veda birželio ir liepos sandūroje, yra „Senga Sengana“, „Elkat“, „Onebor“. Populiarios vėlyvosios veislės yra „Pandora“ ir „Bogota“.