- Tiek privačioje prekyboje, tiek žodiniuose KOWR organizuojamuose konkursuose pastebimi didžiuliai nuomos tarifai.
- Daugelis ūkininkų sako, kad nuomos kainos dažnai yra tokios didelės, kad jos neturi jokios ekonominės prasmės. Tačiau besidominčių žeme vis dar yra.
Nuomos tema yra prieštaringa
Yra brangakmenių, kuriuos daugelis ūkininkų laiko sąžiningais. Būtent, subsidijos priklauso žemės savininkui, kuris taip pat moka mokestį. Savo ruožtu ūkininkas „sėja ir pjauna“. Taip pat, nors ir retai, pasitaiko, kad lauką įdirbantis ūkininkas už žemę gauna subsidiją, tačiau sumoka savininkui nuomos tarifą. Tai yra „derėjimosi“ reikalas. Jei lizingo tarifas būtų lygus papildomai įmokai, išlaidų prasme viskas būtų panašiai. Tačiau nuomos kainos dažnai būna per didelės. Kita vertus, norinčių tai daryti praktiškai netrūksta.
Skaityti daugiau
Nuomojama virš 200 ha žemės netoli Ilavos! Ūkis parduodamas KOWR aukcione
Privačioje prekyboje yra norinčių tai daryti, o įkainiai gali būti stulbinantys
Bet dažnai pasitaiko, kad ūkininkui, dirbančiam lauką, tenka mokėti didelę nuomos mokestį, net per 2000 zlotų/ha (kai kuriems net 3000 zlotų/ha). Už tai netaikomas papildomas mokestis, o tik mokestis tenka nuomotojui (tačiau dažnai perkeliamas žemę dirbančiam ūkininkui). Tiesą sakant, kartais paaiškėja, kad net ir gerais metais iš tokios pozicijos pelno nėra. Kartais šie 2000 zlotų/ha yra pelnas – ir gerais metais, nes šį sezoną tokių grynųjų pajamų buvo sunku gauti net ir esant dideliam derliui.
Tačiau kai kurie ūkininkai yra patenkinti privačia nuoma. Yra ir tokių, kurie moka 500 – 1000 PLN/ha, nors jokio papildomo mokesčio neima, moka „žemės“ mokestį. Daugelio nuomone, tai yra didžiausi tarifai, kuriuos dar galima ekonomiškai pagrįsti. Bet ne PLN 2-3 tūkst./ha. Kita vertus, jei norinčiųjų pirkti žemę netrūksta, ja pasinaudoja norintys išsinuomoti žemę. Viskas išaugo (išskyrus daugumą žemės ūkio produkcijos). Bet net ir tam reikia laiko. Galbūt ilgainiui neatsiras ūkininkų, kurie sugebėtų mokėti tokias sumas už nuomą. To neužtenka, jei pažiūrėtume, kokiomis kainomis ateinantį sezoną iš eilės parduodami javai, rapsai, o netrukus ir kukurūzai. Pienas nėra geresnis. Nes nors kai kurie teigia, kad už pieną gaunamos didelės pajamos, dažniausiai jie klysta arba klaidingai įsivaizduoja situaciją. Iš pieno gamybos gali būti net kokių nors mėnesinių pajamų, bet tai tik apyvarta. Nes pieno gamyba taip pat balansuoja ties pelningumo riba.
Įrašyti pasiūlymus aukcionuose?
Nuomos tarifai KOWR organizuojamuose konkursuose taip pat gali svaigti. Kadangi jie išreiškiami kviečių ekvivalentu, dažnai girdime, apie kokius didelius kiekius kalbame. 4 – 5 tonos kviečių iš nuomos hektaro žodinio konkurso metu nieko nebešokiruoja. Yra ir didesnių tarifų. Kitas dalykas, kad dauguma ūkininkų atvirai klausia: kokia prasmė? Jei, atsižvelgiant į dabartines išlaidas, sunku ką nors uždirbti iš kviečių auginimo (ir ne tik todėl, kad tas pats galioja ir kitiems grūdams), ar už tokią didelę nuomą reikia mokėti?
Skaityti daugiau
Santander Leasing: žemo lygio ūkininkų nuotaikos. Tai matyti iš investicijų
Pokalbiuose ūkininkai dažnai nurodo maksimalią sumą, iki kurios verta varžytis konkursuose dėl 2 – 2,5 tonos kviečių. Ir tai yra gana dideli statymai. Čia prisiminkime, kad nuomos mokesčio dydis, skaičiuojamas pagal kviečių vertę, neturi nieko bendra su supirkimo kainomis, nes nuomos mokestis šiuo metu skaičiuojamas pagal 11 ketvirčių, taigi ir įkainiai gerokai viršija dabartinius rinkos vertinimus. Tiesą sakant, kai nuomos kaina yra pvz., 2 t/ha, mes iš tikrųjų turime atiduoti iki 2,5 tonos kviečių, kad subalansuotume nuomą. Skaičiuojant kviečių tarifą, tarkime, 1000 zlotų, nuoma skaičiuojant 5 t/ha reiškia 5000 zlotų sąnaudas. Tuo tarpu kviečių kainai 800 PLN/t, už nuomą reikia mokėti net 6,25 t kviečių.
Kadangi daugelis ūkininkų maksimaliu tarifu vertina 2 – 2,5 tonos kviečių, kodėl net dvigubai didesnės nuomos kainos, kurias kažkas aukcione? Na, čia yra žmogiškasis faktorius. Svarbų vaidmenį atlieka ir emocijos konkurso metu. Šaltas skaičiavimas čia neleidžia rasti jokio ekonominio pagrindimo.
Ar žemės pirkimas yra investicija jūsų anūkams?
Tai, kad grynųjų pajamų iš stambiai auginamų javų, rapsų, kukurūzų ar kitų kultūrų nebus, akivaizdu, turint omenyje tokius aukštus nuomos tarifus (o jei yra, tai tik gerais metais – su gerais derlingumo rezultatais ir tik daug geresnės kainos nei šiuo metu). Tiesa, cukrinių runkelių finansinis rezultatas buvo kur kas geresnis, tačiau ir čia sunku padidinti plotus, kuriuos jau žinome iš šio sezono. Galbūt kai kurios daržovės vis dar atneša didesnes pajamas, o tai tam tikru būdu pateisina didelę aukcione parduodamą nuomą. Bet tikrai ne javų ar rapsų.
Pasitaiko ir taip, kad nuomos su KOWR atveju kai kurie žmonės tai traktuoja kaip investavimo formą, t.y., nori po tam tikro laiko suteikti sau pirmumo teisę. Tiesa, tai reiškia labai aukštą aukcione parduodamą nuomą, tačiau po kurio laiko – atsiradus pirmumo galimybei – tai traktuojama kaip investicijų forma ir papildomos žemės pirkimo išlaidos. Tačiau tokia galimybė ne visada yra ir net esant dabartiniam pelningumui nebūtinai gali būti naudojama praktiškai, nes pirkimo kaštai vis tiek yra neproporcingi pelningumui. Tikėdamiesi saugios pusės – perkant hektarą žemės už 60 000 zlotų, o grynosios pajamos siekia iki 3 000 zlotų, investicija atsipirks po 20 metų. Tačiau iš javų, rapsų ir daugelio kitų tokių pajamų gauti nėra lengva. Tai matome ne tik šiais, bet ir daugeliu ankstesnių metų. Kartais pridedame pinigų, kartais gerai uždirbame, o kartais gal 500 PLN/ha. Taip pat gali būti, kad toks žemės pirkimas ilgainiui, po 60 metų, atsipirks vidutinėmis pajamomis iš hektaro – 1000 zlotų. Gal ir mūsų anūkai galės ką nors turėti iš šio krašto.
Skaityti daugiau
Stebina pokytis grūdų terminalo konkurse. Ką žaidžia Gdynės uosto direkcija?
