Skaityti daugiau
Lenkijos bitininkai nusiaubti. Jie uždaro bitynus. Rinka užtvindyta „techniniu medumi“
Kol vidaus produkcija nepasivija paklausą, Lenkijos perdirbėjai naudoja iš užsienio importuotą medų, maišo jį su vietine žaliava ir taip patenkina vartotojų poreikį nedidindami galutinio produkto kainų. Tarptautinis medus jokiu būdu nenusileidžia kokybei ir tikrai nevertas vadintis „techniniu medumi“, – teigia Lenkijos medaus rūmų asociacija.
Daugiau bičių, mažiau medaus
Lenkijoje viename avilyje pagaminama viena mažiausia medaus Europoje. Mėgėjiškuose bitynuose (kurių yra daugiausia, per 90 proc.) – vidutiniškai 12,5 kg per metus, o versliniuose bitynuose – 21,5 kg (2021 m. duomenys). Šiais laikais tai atrodo dar blogiau. Šį pastebimą mažėjimą lemia ne medaus importas ar bitynų likvidavimas, o per didelis bičių skaičius hektare. Be to, bitininkų ir bičių šeimų skaičius nuolat auga, o pati bitininkystė tapo madinga ir vis daugiau žmonių ją traktuoja kaip savo aistrą.
Per pastaruosius 10 metų bitininkų Lenkijoje padaugėjo beveik dvigubai – nuo 58 tūkst. 2014 metais iki beveik 100 tūkst 2024 metais. Bičių šeimų procentinis padidėjimas siekė beveik 70% (nuo 1 386 tūkst. 2014 m. iki 2 350 tūkst. 2024 m.). Deja, tai neperauga į medaus gamybos padidėjimą, tačiau didėja bičių ligų problema, apie kurią praneša patys augintojai.
Sodininkystės ir daržininkystės instituto duomenimis, nė vienoje vaivadijoje bičių norma nėra žemesnė už optimalų lygį, o kai kuriuose regionuose net 3-4 kartus didesnė. Besaikio bitininkavimo neigiami padariniai – tai nepakankamas maisto prieinamumas ir padidėjusi ligų plitimo rizika, dėl ko mažėja bitynų produktyvumas ir pelningumas bei didėja bičių bado rizika. Be to, per daug šių vabzdžių vienoje vietoje sukelia dažnesnį jų kontaktą, o tai padidina infekcijos riziką.
– Lenkijoje yra beveik tiek pat bičių šeimų, kiek ir JAV, kurios viršija Lenkiją per 30 kartų. Tai rodo perteklinės veiklos mastą mūsų šalyje, sako Lenkijos medaus rūmų asociacijos generalinis sekretorius Przemysławas Rujna. Todėl Lenkijoje veikiančių bitynų skaičiaus didinimas problemos neišsprendžia. Visa Europos Sąjunga susiduria su panašiu iššūkiu. Daugelyje ES šalių vienam gyventojui medaus, įskaitant importinį, suvartojama daug daugiau nei Lenkijoje, o paklausa neabejotinai viršija vietinių bitininkų gamybos pajėgumus, todėl būtina importuoti žaliavas ir gaminti medaus mišinius“, – priduria Przemysław. Rujna.
Techninis medus?
Nesugebėjimas patenkinti Lenkijos rinkos vietine produkcija verčia medaus gamintojus importuoti žaliavą iš užsienio. Perdirbėjai užsienio medų maišo su vietine žaliava ir taip patenkina vartotojų poreikį, viršijantį šalies gamintojų gamybos pajėgumus. Lenkijos medaus rūmų skaičiavimais, mišiniai sudaro apie 70% Lenkijos parduotuvėse parduodamų produktų, tačiau svarbus jų elementas vis tiek yra naminių bitynų medus.
Visas į Europos Sąjungą, įskaitant Lenkiją, importuojamas medus turi būti kruopščiai patikrintas. Žemės ūkio ir maisto kokybės inspekcija (IJHARS) tiria kiekvieną importuojamą medaus partiją. 2023 metais iš 1200 importuoto medaus partijų buvo apklaustos tik penkios, o tai sudaro tik 0,4% visų patikrinimų. Lenkijos rinkai tiekiami produktai daugeliu aspektų turi atitikti griežtus standartus: yra tikrinami fizikiniai ir cheminiai (čia parametrai, įtraukti į žemės ūkio ir kaimo plėtros ministro reglamentą, nurodantį, kokias savybes turi turėti bičių medus); dėl pašalinių cukrų (čia tikrinama, ar medus nebuvo sutirštintas kitais ingredientais); dėl draudžiamų medžiagų, pvz., antibiotikų, pesticidų ir sunkiųjų metalų likučių, buvimo arba meduje rastų žiedadulkių analizę, siekiant nustatyti jų rūšį ir kilmę.
Importuoto medaus tikrinimas yra kelių etapų procesas, kiekviena partija tikrinama kelis kartus. Pirmiausia tiriamas lenkiško ar užsienio tiekėjo medaus mėginys, vėliau patikrinamas gatavas produktas prieš pristatant jį gavėjui, pvz. Kitame etape tą pačią prekę dažnai dar kartą patikrina prekybos tinklas ar maisto gamintojas, kuris turi savo kokybės kriterijus ir tyrimo metodus. Be to, žinoma, yra privalomi tyrimai, kuriuos atlieka nacionalinė veterinarijos inspekcija ir minėta Žemės ūkio ir maisto kokybės inspekcija (JIHARS). Šiame kontekste viešojoje erdvėje vartojamas terminas „techninis medus“ kalbant apie importuotą žaliavą neturi jokio pagrindo.
– Tokio dalyko kaip „techninis medus“ nėra. Importuotas medus patiria daugybę labai sudėtingų testų ir savo kokybe nesiskiria nuo lenkiškų bičių gaminamo medaus arba iš tikrųjų tai yra daug kruopščiau patikrintas medus nei alternatyvus produktas, kurį galima įsigyti tradicinėje rinkoje – pavyzdžiui, turguose, turguose ar pakelėse. . Išlaikius visus reikiamus tyrimus ir kokybės kontrolę, medus importuojamas tiesiog medumi, nepriklausomai nuo kilmės šalies. Jį gamina tos pačios bitės, nepripažįstančios politinių ribų, tie patys bitininkai, tuose pačiuose aviliuose ir vis dažniau daug mažiau užterštoje aplinkoje – aiškina Rujna.
Kokybė be ribų
Šiais laikais, kai sienos tarp šalių dažnai tampa labiau simbolinės, didėja produktų, kuriuose derinamos geriausios tradicijos ir įvairių pasaulio šalių žaliavos, svarba. Vienas iš tokių produktų – tarptautinis medus, gaminamas derinant vietinį ir atvežtinį medų. Tai ne tik atsakas į gamybos apribojimus Lenkijoje, bet ir aukščiausios kokybės garantija.
– Kreipiuosi į lenkų vartotoją, kuris, regis, vis labiau suvokia savo pasirinkimus, sutelkti dėmesį į faktus, o ne į mitus. Lenkijos įmonės, pakuojančios bičių produktus, yra finansuojamos tik lenkiško kapitalo, jose dirba šimtai lenkų darbuotojų, Lenkijoje sumoka milijonus dolerių mokesčių. Pastaraisiais metais jie tapo antruoju Europos medaus prekybos lyderiu, kaip kokybės ir aukščiausių standartų simboliu, aplenkdami tokias galias kaip Prancūzija ar Ispanija, sako Rujna.
Lenkijos medaus gamintojų kokybę patvirtina nepriklausomi tyrimai ir ne kartą įvairiuose gamybos etapuose tikrinamas pagaliau parduotuvių lentynas pasiekiantis produktas. Medaus importas, be kita ko iš Ukrainos leidžia vietiniams gamintojams išlikti konkurencingiems su Vakarų įmonėmis, kurios konkuruoja su Lenkijos įmonėmis, taip pat dėl Lenkijos klientų.
– Pabrėžkime, kad lenkiškas medus, kurio kasmet superkame tūkstančius tonų, yra be galo svarbus komponentas mūsų kuriamuose mišiniuose, kurie pasiekia ne tik Europos, bet ir Amerikos, o pastaruoju metu ir Azijos stalus. Be lenkiško medaus mums nebūtų taip pasisekę, – aiškina Rujna. Taip pat nustokime pasiduoti neigiamam pasakojimui apie bičių produktus iš Rytų, kurį kursto Lenkijos ir ES politikai priešiškos grupės. O faktai tokie: Ukrainoje, anot FAO naudoja 80% mažiau pesticidų vienam hektarui nei ES šalyse, o Japonija, kuri yra pasaulinis sveikos mitybos sinonimas, iš Kinijos importuoja per 30 000 tonų medaus, tai yra daug daugiau nei Lenkija.
Mišrus medus, apjungiantis vietines ir importines žaliavas, yra tarptautinės kokybės produktas, kuris vartotojams siūlo tai, kas geriausia iš abiejų pasaulių, todėl verta griebtis medaus mišinio, žinant, kad tai aukščiausios kokybės produktas – kokybė be sienų.
